Lietuvoje būsto paskolas turi maždaug 200 tūkst., arba apie 15 proc., visų namų ūkių. Namų ūkiui, ypač ką tik paėmusiam paskolą, būsto paskolos išlaidos yra didžiausios ir dažnu atveju sudaro apie ketvirtadalį visų išlaidų.1
Turintys būsto paskolų žino, kad jų mokamos palūkanos sumuojamos iš dviejų dalių – banko maržos ir tarpbankinės palūkanų normos dažniausiai EURIBOR. Paskutinius keturis metus EURIBOR yra neigiamas ir jis toliau mažėja, o šiandien 6 mėn. EURIBOR sudaro daugiau nei minus 0,4%. Tad pagal elementariausias matematikos taisykles, sudedant teigiamą ir neigiamą skaičių, pastarąjį tiesiog reikėtų atimti iš pirmojo. Tačiau Lietuvos bankininkams tokie aritmetiniai veiksmai atrodo neįveikiami, jie neigiamą EURIBOR naujose sutartyse dažniausia paverčia nuliu. To rezultatas – tūkstančiai eurų, permokamų už palūkanas iš paskolas paėmusių žmonių kišenių.
Nors bankų priemonės nėra labai sąžiningos, tačiau jų tikslai aiškūs – uždirbti kuo daugiu pinigų, tačiau ar turėtų valdžia leisti jiems taip gudrauti su žmonėmis?
Valstybė turi garantuoti stabilumą, o tokiuose svarbiuose šeimoms klausimuose kaip būsto paskolos, ginti nuo nepagrįstų bankų įnorių. Todėl dar praėjusioje Seimo kadencijoje įregistravau pataisas, kurios neleistų bankams neigiamų tarpbankinių palūkanų paversti nuliu, juk teigiamų jie nuliu tikrai nevers. Žmogiškai šiandien tai reikštų maždaug -0,4 proc., jei paskola susieta su 6 mėnesiu EURIBOR arba 400 Eurų, kurie lieka šeimai, o ne bankui per metus nuo 100 tūkst. eurų paskolos.
Seimas nedrįsta iki šiol išaiškinti matematikos taisyklių bankams ir leidžia lobti mūsų visų sąskaita. Ne kartą kalbėjau ir su šios kadencijos Seimo nariais, tačiau jie paprasčiausiai nedrįsta pasipriešinti. O argumentų prigalvojama įvairių, pvz., jei minusuosime EURIBOR iš maržos, tada ir indėliams skaičiuosim neigiamas palūkanas ir t.t.
Gąsdinti galima, bet ar verta bijoti? Neigiamos indėlių palūkanos gali atsisukti ir prieš pačius bankus, todėl tikėtina, kad jie neskubės su tokiais sprendimais. Žinoma, bankai gali bandyti atsigriebti per maržas, bet būsto paskolų kaina Lietuvoje ženkliai didesnė nei Eurozonos vidurkis, todėl bankams nepagrįstai didinant maržas turi įsijungti valstybinės priežiūros institucijos.
Aptariau tik vieną labai paprastą priemonę, kuri padėtų sureguliuoti didelius bankų apetitus būsto paskolų sektoriuje, tačiau tam reikia politinės drąsos, kurios trūksta dabartiniame Seime. Būdamas Darbo partijos sąraše rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, esu pasirengęs teikti projektus ir juos ginti, kad Lietuvos bankinis sektorius būtų ne tik pelno gaminimo mašina motininiams bankams užsienyje, bet socialiai atsakingais partneriais.
