– Žadėjau apie politiką šį kartą Jūsų neklausinėti, bet nepavyks. Ką Jūs, prezidente, jaučiate, kai matote, girdite, kokių rietenų, intrigų pilna Seime, kai skamba įžeidimai ir net patyčios? Juk visus tuos politikus, atrodytų, mamos vaikystėje mokė pagarbos. Mūsų politikų kultūra turbūt tikrai nepadeda jų darbui visuomenės labui, nors Lietuva per 30 metų jau turėjo išmokti politinės kultūros, diskusijų meno?
– Be abejonės! Sutinku su visais jūsų teiginiais. Žvelgiu ir negaliu suprasti, kas darosi? Kur tas idealizmas, atsidavimas tautai ir žmogui? Ypač žmogui.
Šiandien, po 30 metų mūsų laisvo gyvenimo, dar yra didelė tautos dalis, kuri gyvena vos sudurdama galą su galu. Politikos sferoje, Seime girdi neleistinas kalbas kultūringoje aplinkoje. Tušti ginčai dėl dalykų, kurie ir taip aiškūs. O ten, kur reikia įdėti pastangų, – tuščia.
Manau, kad pagrindinė politikos antikultūros priežastis – kad 50 metų gyvenome tokioje sistemoje, kurioje visos vertybės buvo paverstos trupiniais. Ir taip augo pora kartų, ir tai atsispindi šiandien.
Deja, praėjus ir 30 metų po okupacijos liko tas sovietinis įšalas, kai nebuvo laikomasi jokių moralinių nuostatų. Viena pagrindinė partijos linija, ir elkis taip, kaip tau įsakoma. Ir turime rezultatą – naują žmogų, kuris užaugo girdėdamas apie laisvę, demokratiją, Vakarų demokratijos vertybes, bet dar nėra to dalis. Aš labai dėl to išgyvenu, skaudu matant, kas vyksta mūsų visuomenėje.
Bet matau ir prošvaisčių. Būtent jaunoje kartoje. Net tokiomis aplinkybėmis ėmė augti nauji talentai, kuriais didžiuojuosi, kurie įlieja mūsų tautai naujos vilties ir šviesos. Ir tai išsiveržia net už Lietuvos ribų.
Kartais net savęs klausiu – iš kur Lietuvoje tiek talentų? Ir toje tamsioje mūsų situacijoje, kurią turime, matau daug šviesos. Mano linkėjimas – kad tuo keliu būtų einama toliau.
Mes kylame po truputį, gal ne tokiu greičiu, kaip norėtųsi. Bet aš viltingai žiūriu į ateitį.
– Kaip tik šiomis dienomis išaiškėjo, kad Seime įregistruoti kai kurių politikų teikimai didinti Seimo nariams išeitines išmokas, mokėti rentas iki gyvos galvos. Visuomenė tiesiog sukilo prieš tai. Kaip Jūs vertinate tokį seimūnų apetitą?
– Vienu žodžiu – baisu! Mane tiesiog sukrėtė! Kai žinome, kad apie 500 000 žmonių dar gyvena žemiau skurdo ribos, reikia visai neturėti sąžinės tai pasiūlyti.
Mano protas nesuvokia. Aš tvirtai tikiu, kad toks siūlymas Seime bus kategoriškas, su dideliu triukšmu išmestas lauk.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje.
