Teisėja nesulaukė atsiprašymo
Nemažai žmonių, kurie per vadinamąjį juodąjį periodą buvo jau iš anksto garsiai nuteisti, o vėliau teisme išteisinti, nesulaukė prokuratūros vadovo atsiprašymo.
„D.Valys buvo nurodęs visas bylas perduoti į teismą. E.Pašilis nieko nekeičia.
Procesai užsitęsia. Nors žmonės išteisinami, nukenčia jų vardas, artimieji.
Tokios klaidos neištaisomos. O atsakingų nėra“, – „Lietuvos rytui“ sakė didelę patirtį turintis prokuroras G.Jasaitis.
Pirmąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį „Nueinantį generalinį prokurorą E. Pašilį ir toliau globoja nematoma įtakinga ranka“ skaitykite čia.
Stipriai nukentėjo, bet atsiprašymo nesulaukė ir buvusi teisėja Vaiva Savickienė.
Ji „Lietuvos rytui“ šią vasarą papasakojo apie pragarą, kurį patyrė, kai iš gandų jai buvo sukurpta baudžiamoji byla.
„Jaučiu palengvėjimą, bet ne džiaugsmą.
Buvo taip baisu, kad rytais vos įstengdavau pakilti iš lovos.
Jėgų man suteikė šeima. Auginau ne tik du savo vaikus, bet ir berniuką iš vaikų namų. Labai bijojau, kad jį atims.
O bendradarbiais aš nusivyliau, nes dauguma jų iš karto nuo manęs nusisuko. Manau, jie tai darė iš baimės, drebėjo dėl savo karjeros“, – svarstė V.Savickienė.
Kai buvusi Panevėžio teisėja buvo pagaliau išteisinta, Generalinę prokuratūrą sukaustė karantinas.
Nebuvo paskelbtas nė menkas pranešimas apie tai, kad buvusiai teisėjai inkriminuoti kaltinimai subliūško, o valstybė jai turės atlyginti žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Ir E.Pašilis atkakliai tylėjo, užuot siekęs seklių ir bylą kuravusio prokuroro atsakomybės už be pagrindo vykdytą baudžiamąjį persekiojimą.
Prokuratūros vadovas nesiteikė nei atsiprašyti buvusios teisėjos, nei visuomenei paaiškinti, kodėl taip nežmoniškai buvo persekiojama V.Savickienė, jos nėščia dukra, seni tėvai, poliklinikos medikė.
Išteisino įklimpusį kunigą
Kur kas maloningesnis E.Pašilis buvo, kai dar dirbo teisėju, nors kai kurie jo sprendimai ukmergiškiams – iki šiol galvosūkis.
Tad jie noriai apie tai pasakojo „Lietuvos rytui“.
Prieš keliolika metų teisėjas pasižymėjo, kai išteisino Panevėžio rajono Vadoklių ir Ukmergės rajono Lėno parapijų kleboną Vidmantą Karecką, kuris buvo kaltinamas mažamečių mergaičių tvirkinimu.
Teisėsaugai apie kunigo veiksmus pranešė mokyklos vadovybė. Pradinukės motinoms skundėsi, kad kunigas per tikybos pamokas joms duodavo storą knygą, o pats glostydavo tarpukojį, kišo šaltą ranką už kelnaičių.
Vieni vietos gyventojai stebėjosi, kad kunigas taip pasielgė, o kiti jį gynė.
Vėliau dvasininkas buvo iškeltas kitur. Už jį tuomet mūru stojo Panevėžio vyskupija.
Nors E.Pašilis paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, jis buvo apskųstas.
Vilniaus apygardos teismas kunigą pripažino kaltu dėl mažamečio asmens tvirkinimo ir nubaudė 1810 eurų bauda.
Po to V.Karecką buvo pasiviję įtarimai ir dėl priekabiavimo prie kitų mergaičių.
„Nenorėčiau narplioti tos istorijos“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs kunigas V.Kareckas.
Palankus avarijos kaltininkui
Kai kurie teisėjo sprendimai paliko neatsakytų klausimų, ar jas nagrinėjant nebuvo asmeninio intereso.
2013 metų lapkričio 25-ąją E.Pašilis nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą Tadui A. Šis ukmergiškis kelyje Kaunas–Zarasai, nepasirinkęs saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio bei pėsčiųjų tako pylimus ir pabėgo.
Teisme policijos pareigūnai liudijo, kad Tadas A. neneigė kaltės, prisipažino dalyvavęs eismo įvykyje, o norėdamas išvengti atsakomybės siūlė pareigūnams susitarti, prašė eismo įvykį forminti kito asmens vardu.
Nepavykus susitarti su pareigūnais jis savo kaltę pradėjo neigti. Teisėjas E.Pašilis bylą nutraukė.
Ukmergės policijos komisariatas apskundė E.Pašilio sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas 2014 metų sausį panaikino E.Pašilio nutarimą, pripažino Tadą A. kaltu, skyrė jam 868 eurų baudą ir trejiems metams atėmė teisę vairuoti.
Jau 2015 metų liepą Tadas A. kreipėsi į E.Pašilį prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti automobilį atėmimo terminą. E.Pašilis iš karto prašymą patenkino.
„Ukmergėje sklandė kalbos, kad eismo įvykio kaltininkas galėjo pažinoti E.Pašilį, esą buvo atlikęs remonto ar kitus darbus jo name“, – kalbėjo vietos pareigūnai.
Viršijo kompetenciją
E.Pašilis pasižymėjo ir byloje, kuri sukiršino ir sudrebino Ukmergę prieš dešimt metų, o vėliau užkrovė miestui nemažą finansinę naštą. Šioje istorijoje ukmergiškiui teisėjui tada teko svarbus vaidmuo.
Savivaldybė nutarė vienašališkai nutraukti sutartį su privačiu šilumos tiekėju – bendrove „Miesto energija“, perimti katilines, kitą turtą, kurio nemaža dalis priklausė šiai bendrovei.
2010 metų gegužės 31 dieną savivaldybė Ukmergės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tol, kol ji parengs ir pateiks ieškinį prieš bendrovę „Miesto energija“.
Savivaldybė tikino, kad bando apsaugoti gyventojus nuo kylančių šilumos kainų.
Bet kiti įžvelgė ir povandenines politines kovas.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas E.Pašilis šį prašymą apsvarstė skubos tvarka tą pačią dieną, nors to negalėjo daryti, nes viršijo žemiausios instancijos teismo kompetenciją spręsti ginčus dėl didelės vertės turto.
Užuot nusišalinęs, jis skubiai patenkino savivaldybės prašymą.
Buvo priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir perduoti turtą valdyti savivaldybei. Turto vertė siekė 8,8 mln. eurų.
E.Pašilis kreipėsi į policiją dėl patirto spaudimo, kai teisme apsilankę „Miesto energijos“ vadovas ir advokatas prašė sutarties nenutraukti.
E.Pašilio priimtas sprendimas atrišo savivaldybės administracijai rankas iš karto perimti visą šilumos ūkį iš privataus investuotojo nemokant kompensacijos.
Savivaldybė užėmė katilines net nebaigus turto aprašymo procedūrų, nedalyvaujant antstoliui.
Po to prasidėjo bylinėjimosi maratonas.
Aukščiausiasis teismas galiausiai konstatavo, kad Ukmergės rajono valdžia pagrįstai nutraukė šilumos ūkio nuomos sutartį su „Miesto energija“. Tačiau už turtą, perimtą iš privačios bendrovės, 2016 metais buvo priteista per 888 tūkst. eurų kompensacija.
Savivaldybės įmonė „Ukmergės šiluma“ sumokėjo šią sumą buvusiam privačiam operatoriui – bendrovei „Miesto energija“.
Nustatyti likusios perimto turto dalies vertę buvo paskirta teismo ekspertizė.
Tokiu būdu patvirtinta, kad privatus investuotojas pagrįstai reikalauja kompensuoti už turtą, kuris iš jo buvo perimtas.
Galiausiai Lietuvos apeliacinis teismas priteisė „Miesto energijai“ papildomas kompensacijas, iš viso – per 2,4 mln. eurų ir dar palūkanas – 1 mln. eurų.
Neskaidrūs skyrimai į pareigas – akivaizdūs
Julius Rėksnys
Prokurorų profesinės sąjungos vadovas
„Generalinį prokurorą turėtų rinkti patys prokurorai. Tada jis nebijotų pradėti ikiteisminio tyrimo, jei tam būtų pagrindas, ir aukščiausiems politikams, nes nebūtų nuo jų priklausomas. Mes apie tai buvome kalbėję ir su jau nueinančiais politikais, bet jų pažadai taip ir liko neįgyvendinti.
Neseniai buvo atliktas prokuratūros ir prokurorų įvaizdžio tyrimas – jį mums, pareigūnams, pristatė Vilniaus universiteto profesorius Gintautas Valickas.
Buvo apklausti prokurorai, teisėjai, advokatai ir paprasti žmonės. Visi jie sutinka, kad prokuratūrai reikalinga savivalda. Visi mato neskaidrius skyrimus į aukštesnes pareigas ir kaip vadovais tampa žmonės, kurie iš viso tokie negalėtų būti.
Dažniausiai paaukštinami ne tie, kurie turi idėjų, o lojalūs – tie, kurie sugeba prisitaikyti, niekur nemato problemų ir vadovybei sako, kad ji yra graži, pūkuota.
Mūsų valstybės didžiausia bėda – kad žmonės, kurie sako tiesą, tampa nekenčiami.“
