Panevėžio mero R.Račkausko atžvilgiu atliekamiems ikiteisminiams tyrimams vadovaujanti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Dalia Markauskienė yra tarsi fokusininkė.
Vienu atveju, kai šiai pareigūnei to reikia, 20 tomų mero byla pavadinama paprasta ir nesudėtinga.
Tačiau kitu atveju, kai prokurorei naudingiau, ta pati byla tampa ypač sudėtinga ir didelės apimties.
Tuo įsitikino meras R.Račkauskas ir jo advokatas Valentinas Baltrūnas, neseniai gavę prokurorės D.Markauskienės atsakymus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, kuriame meras įtariamas su verslininku Alvydu Bieliausku susitaręs dėl 3 tūkstančių eurų kyšio.
Byla – tik po pusmečio
Apie mero susitarimą iš „Lietkabelio“ krepšinio klubo prezidento A.Bieliausko paimti 3 tūkstančių eurų kyšį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai esą sužinojo dar 2019 metų balandžio mėnesį. Esą už tai meras pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad „Lietkabelio“ klubui būtų skirta finansinė parama.
Nors įstatymai įpareigoja tai sužinojus iškart pradėti ikiteisminį tyrimą, prokurorės D.Markauskienės kontroliuojami STT Panevėžio apygardos pareigūnai toliau slapta sekė merą ir verslininką.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2019 metų rugsėjo 10 dieną, o įtarimai merui R.Račkauskui pareikšti dar vėliau – praėjusių metų sausį.
Įžvelgė politikų užsakymą
Apie pareikštus naujus įtarimus ir dar vieną mero sulaikymą surengusi spaudos konferenciją pranešė tuometė Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė, kuri neseniai tapo generaline prokurore.
Prokuratūros vadovė tuomet pranešė, jog kreipsis į teismą, kad meras būtų nušalintas nuo pareigų. Tą pačią dieną po apklausos paleistas meras R.Račkauskas tokį prokuratūros žingsnį pavadino politikų užsakymu: „Kažkam, matyt, nepatinka, kad darbai Panevėžyje vyksta, o gal ir tai, kad ne tie juos vykdo.“
Meras kategoriškai atmetė, kad tarėsi dėl kyšio, – teigė, kad tokio pat dydžio parama „Lietkabelio“ klubui suteikiama jau treji metai, nors krepšinio klubo prezidentas vis primindavęs, kad miestas galėtų labiau paremti savo komandą, kuri pagal rezultatus yra antra trečia Lietuvoje, o pagal paramą – tik septinta aštunta.
Apie tai, kad nebuvo jokios kalbos apie kyšį, „Lietuvos rytui“ yra sakęs ir A.Bieliauskas. Verslininkas dar užsiminė, kad STT tyrėjai jį spaudė pasakyti, kad Panevėžio meras iš jo reikalavo pinigų, žadėdami už tai suteikti specialiojo liudytojo statusą.
Kai A.Bieliauskas pareiškė, kad jis neprekiauja sąžine ir teisingumu, iškart tapo įtariamuoju.
Įtarimus kepė vieną po kito
Daugiau kaip du mėnesius R.Račkauskas buvo nušalintas nuo mero pareigų. Nors jam šiame ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti dar keli įtarimai, kovo pabaigoje Panevėžio apygardos teismas panaikino prokurorės D.Markauskienės prašymą pratęsti draudimą eiti mero pareigas.
Savo neskundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog prokurorės D.Markauskienės prašymas nepagrįstas, o tai, kad antrai kadencijai Panevėžio miestui vadovauti išrinktas ir gyventojų pasitikėjimą turintis meras R.Račkauskas eina pareigas, tarnauja miesto ir jo gyventojų gerovei bei saugumui.
Byla ir sudėtinga, ir paprasta
Net ir pradėjęs dirbti meru R.Račkauskas sulaukė dar vieno įtarimo.
Įžvelgdamas, kad su teise ir elementaria logika prasilenkiančiais naujais įtarimais siekiama vilkinti bylą, mero advokatas V.Baltrūnas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros vadovę N.Grunskienę, kad nuo pareigų būtų nušalinta prokurorė D.Markauskienė ir STT tyrėja Kristina Grikavičiūtė.
Tačiau niekas neskubėjo šių pareigūnų nušalinti nuo pareigų. Negana to, advokatas V.Baltrūnas gavo pranešimą, jog baigiamas ikiteisminis tyrimas, ir pasiūlė per penkias dienas susipažinti su medžiaga ir pateikti prašymus.
Toks terminas susipažinti su 20 tomų medžiaga advokatui V.Baltrūnui pasirodė per trumpas, todėl jis oficialiai paprašė prokurorės D.Markauskienės jį pratęsti.
Tą pačią dieną prokurorė prašymą atmetė, leidusi suprasti, kad byla yra nedidelės apimties ir nesudėtinga.
Po kelių dienų advokatas gavo tos pačios D.Markauskienės pasirašytą nutarimą atsisakyti nuo bylos nušalinti STT tyrėją K.Grikavičiūtę.
Šiame nutarime prokurorė pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas, tiriamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.
Užtarėja tapo vadove
Numanydamas, kad prokurorė tyčiojasi iš mero R.Račkausko ir jo advokato teisių, nepaiso teisingumo ir protingumo principų, V.Baltrūnas praėjusių metų pabaigoje parašė skundą generaliniam prokurorui.
Buvo prašoma įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo kontrolę vykdanti prokurorė D.Markauskienė tinkamai atlieka savo pareigas.
Kol skundas keliavo į Vilnių, paaiškėjo, kad savo pavaldinę mūru gynusi N.Grunskienė pati paskirta generaline prokurore.
Kaip ir tikėtasi, šis skundas buvo persiųstas atgal į Panevėžio apygardos prokuratūrą. Ten nuspręsta, jog D.Markauskienė tinkamai atlieka savo pareigas. Ikiteisminis tyrimas vėl buvo atnaujintas.
Tradicija vilkinti bylas
Tai, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje, kuriai tuo metu vadovavo N.Grunskienė, vilkinamos bylos, dar 2016 metais buvo konstatavusi ir Generalinė prokuratūra.
Patikrinus septynias bylas, kurias kontroliavo tuometė Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė, paaiškėjo, kad visuose juose mėnesių mėnesiais iš viso nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Keturiose bylose nieko nebuvo daroma nuo 14 iki 17 mėnesių, dar trijose – nuo 5 iki 8 mėnesių.
Tarp šių bylų – pinigų grobstymo Ignalinos atominėje elektrinėje, korupcijos Panevėžio respublikinėje ligoninėje ir kiti ypač svarbūs tyrimai.
Nors šių ikiteisminių tyrimų metu nebuvo atliekami jokie veiksmai, paprastai tyrimą pratęsdavo tuometis skyriaus vadovas Mindaugas Rimkus ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė, dabartinė generalinė prokurorė N.Grunskienė.
Paprastai pratęsiant terminus buvo nurodomos tos pačios aplinkybės. Dažniausiai nutarime tarsi pagal tą patį šabloną buvo rašoma: „Tyrimo metu reikia atlikti kratas, įteikti pranešimus apie įtarimą galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, juos apklausti, atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus.“
Nors pratęsus terminus nei kratos nebuvo daromos, nei įtarimai pareiškiami, kitą kartą vėl buvo rašoma tas pats. Šitaip terminai būdavo pratęsiami juos tiesiog perrašant iš vieno prašymo į kitą.
Surado atpirkimo ožį
Atlikusi tyrimą Generalinės prokuratūros komisija konstatavo, kad prokurorė A.Gališanskytė padarė devynis tarnybinius prasižengimus. Nubaustas buvo ir tiesioginis jos vadovas – prokuroras M.Rimkus. Jam generalinis prokuroras skyrė papeikimą.
Esą jis blogai kontroliavo savo pavaldinę ir nepagrįstai pratęsinėjo ikiteisminių tyrimų terminus.
Tačiau ikiteisminius tyrimus taip pat pratęsinėjusi N.Grunskienė nuobaudų išvengė.
Tuo ypač buvo nepatenkintas prokuroras M.Rimkus, pareiškęs, kad bylose terminus jis pratęsė tik po vieną kartą, o vėliau tokius sprendimus dažniausiai atlikdavo N.Grunskienė, kuri esą pati toleravo bylų vilkinimą.
Įrašai stebuklingai pradingo
Fokusų iš prokurorų yra sulaukęs ir penkerius metus teisėsaugos institucijoms besiaiškinantis Utenos meras A.Katinas (nuotr.).
Dar 2015 metais STT buvo pradėjusi su bendrove „Utenos melioracija“ susijusį tyrimą. Vos pradėjus tyrimą į STT atvyko šios bendrovės vadovas L.Purvinis ir parašė pareiškimą, esą Utenos meras jam nurodė suremontuoti tuometės Vyriausybės sekretoriato vadovės Dž.Žiugždienės namo stogą.
Tada prasidėjo keisti dalykai. A.Katinui atsisakius STT atstovų pasiūlymo pripažinti bent dalį savo kaltės, mero kabinete buvo sumontuota sekimo įranga, kuri lyg tyčia sugesdavo svarbiausiais momentais.
Tai paaiškėjo tik bylai pasiekus teismą, kai A.Katinas papasakojo, kad į savo kabinetą buvo pasikvietęs bendrovės „Utenos melioracija“ vadovą L.Purvinį ir bandė išsiaiškinti, ar remontuojant Dž.Žiugždienės namo stogą nebuvo padaryta kokių nors pažeidimų.
Meras teismui nurodė tikslią šio susitikimo datą, bet kai teismas ėmė ieškoti vaizdo įrašo, paaiškėjo, kad tądien mero kabinete sumontuota slapta įranga buvo sugedusi.
Panevėžio prokuroras R.Pačebutas teisme dėjosi nustebęs ir tikino apie įrangos gedimą girdintis pirmą kartą. Tačiau į Apeliacinį teismą iškviestas buvęs STT pareigūnas S.Gimžauskas pareiškė, kad prokuroras žinojo apie visas problemas, iškilusias naudojant slapto klausymosi priemones.
Pareigūnams nepavyko surasti ir telefono pokalbio įrašų, kai meras su L.Purviniu tarėsi dėl susitikimo, nors A.Katino telefono pokalbių buvo klausomasi ilgą laiką.
Kelios sekundės mįslingai dingo ir iš kito Utenos mero kabinete daryto įrašo. Slapta įranga užfiksavo, kad pas merą atėjusi moteris kažką atnešė. Įrašas buvo toks nekokybiškas, kad STT agentai tik iš bendro konteksto nusprendė, jog buvo atneštas butelis, ir išgirdo žodį „brendis“.
Ką A.Katinas darė su atneštu buteliu, įraše nebebuvo matyti. Jis atsinaujino tik moteriai išeinant iš kabineto. Nepaisant to, pagal šį įrašą Utenos merui iš pradžių buvo pareikštas įtarimas.
