Prieš pat šių pataisų svarstymą ir priėmimą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad dėl techninių trikdžių 16 val. parlamento posėdis stabdomas. Po kurio laiko parlamento vadovybė nusprendė, kad kitą antradienį Seimo nariai posėdžiaus gyvai.
Su įvairiais techniniais nesklandumais buvo susiduriama nuo pat Seimo rytinio posėdžio pradžios, kai dalis parlamentarų skundėsi negalintys registruotis ir balsuoti, o opozicijos atstovai vienas po kito prašymais užplūdo Seimo pirmininkę, ragindami kuo greičiau grįžti prie gyvų posėdžių.
Sustabdė posėdį, kitą savaitę rinksis gyvai
Prieš pat balsavimą dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kurios leistų įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19, Seime buvo padaryta pusvalandžio pertrauka. Po jos V.Čmilytė-Nielsen informavo, kad posėdis – stabdomas.
„Pasitarę neformaliai su Seimo valdybos kolegomis, aš visgi siūlau šiandien posėdį baigti, vertinant tai, kad sistemos sutrikimai yra susiję su sutrikimais „Microsoft“ ir nuo mūsų nelabai priklauso. Taigi užtikrinti šiandien sklandų darbą mes negalime.
Po šio posėdžio rinksis valdyba ir spręs dėl posėdžiavimo kitą savaitę, antradienį, dėl gyvo posėdžio, nes, natūralu, kad klausimai, kurie buvo šiandienos darbotvarkėje, kelsis į kitą savaitę ir turėsime turėti ilgesnę darbo dieną.
Tikiuosi jūsų supratimo. Ačiū už kantrybę. Deja, tai yra sutrikimai, kurie nepriklauso nuo mūsų technikų. Posėdį baigiame“, – konstatavo Seimo vadovė.
Parlamento vadovybė po kurio laiko nusprendė, kad kitą antradienį Seimo nariai posėdžiaus gyvai.
Seimo posėdžiai šią savaitę valdybos sprendimu vyko nuotoliniu būdu. Pagal Seimo statutą, nuotoliniai parlamento posėdžiai rengiami, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai, gyvybei.
Socialdemokratai ragina grįžti prie įprastos tvarkos
Daugelis Seimo narių skundėsi, kad balsuojant nebuvo užskaityti jų balsai, ne vienas gavo saugos įspėjimų dėl nesaugaus ryšio.
„Balsavimui pasiruošta labai prastai ir atmestinai, ekrane rodoma klaidinanti informacija“, – sako LSDP frakcijos seniūnas A. Sysas.
„Ar įmanomas dar didesnis nesklandumas nei balsavimo metu neužskaitomi balsai? Buvo momentų, kai dėl netinkamai pateiktos informacijos parlamentarai sakė neteisingai supratę, už ką balsuoja. Ar tokiomis sąlygomis priimti sprendimai – legitimūs?“ – klausia politikas.
Socialdemokratai primygtinai siūlo persvarstyti sprendimus dėl nuotolinio darbo ir rimtai bei atsakingai įvertinti galimybę grįžti prie nenuotolinio darbo.
„Techniniai nesklandumai – tik dalis problemos. Kyla klausimas, ar tokiomis sąlygomis visus Seimo narius pasiekia visa informacija, ar jie ją adekvačiai suvokia – ir ką daryti tiems, kurie dėl techninių priežasčių staiga „iškrinta“ iš viso proceso“, – susirūpinimo neslepia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas.
„Pastarieji įvykiai Seime tik patvirtina jau anksčiau frakcijos narių išsakytą poziciją, kad būtina ieškoti galimybių sugrįžti dirbti į plenarinių posėdžių salę“, –sako A. Sysas.
Kas keistųsi?
Pataisos dėl privalomo darbuotojų testavimo numato, kad Vyriausybė esant ekstremaliajai situacijai galėtų nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.
Šios pataisos taip pat įtvirtintų, kad nustačius darbovietėje ligos protrūkį darbuotojams taip pat būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Išsitirti turinčių darbuotojų sąrašą nustatytų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties atsisakytų nustatytu laiku pasitikrinti, darbdavys privalėtų nušalinti jį nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio arba skirti dirbti nuotoliniu būdu iki tos dienos, kol jis pasitikrins.
Kartu numatyta, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Projektą Seimui pristatęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad toks reguliavimas negali būti vertinamas kaip prievartinis ir pažeidžiantis žmogaus teises, nes nenorintys darytis testo darbuotojai esą galėtų dirbti nuotoliniu būdu.
Savo ruožtu Seimo narys Remigijus Žemaitaitis rėžė, kad šis įstatymo projektas esą prieštarauja Konstitucijai, nes testavimas „bus priverstinis ir nebus jokio pasirinkimo“.
