Į prioritetinį vakcinavimo sąrašą be abiturientųabiturientai-merai-parduotuviu-darbuotojai-18758125/"="">abiturientai-merai-parduotuviu-darbuotojai-18758125/"" target="_blank"> praėjusią savaitę įtraukti asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose, įskaitant vykstančius vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, laisvuosius mokytojus ir asmenis, teikiančius švietimo paslaugas ir kitas paslaugas švietimo įstaigose.
Nuomonės išsiskiria
Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos vadovė Lygija Virkšienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad abiturientų nuotaikos šiuo metu – vidutiniškos, galimybe skiepytis žada pasinaudoti tikrai ne visi.
„Nėra taip jau, kad visi norėtų skiepytis, tai lieka galbūt tik testavimo galimybė. Tik apie 50 procentų šiandien yra pareiškę norą“, – sakė L.Virkšienė.
Pasak jos, įtaką jaunuolių sprendimams gali daryti ir viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie vakcinas ir galimą jų neigiamą poveikį.
„Matyt, kad yra visokių „žinių“, nelabai palankių, tai jie tiesiog sako, jog nesiskiepysime, nemanome, kad to reikia. Galbūt galvoja, kad čia tokie perdėti reikalavimai.
Yra ir tokios informacijos iš mūsų laidos, kad du žmonės jau prasirgo nesunkia forma, gal ir tai sudaro įspūdį, kad čia nieko baisaus“, – svarstė mokyklos vadovė.
L.Virkšienė teigė, jog su abiturientais ir toliau bus kalbama, juos įtikinti skiepytis bandys ir mokytojai. Pasikeitus skiepijimo tvarkai, gimnazijoje jau vakcinuoti ir trys mokytojai, tad svarstoma netrukus dvyliktokus konsultuoti gyvai.
Kauno Antano Smetonos gimnazijos vadovė Violeta Balčiūnienė taip pat pripažino, kad norinčiųjų vakcinuotis nėra tiek daug, kiek norėtųsi – norą pareiškė tik pusė mokyklos abiturientų.
„Sunku pasakyti, kokios priežastys atbaido, bet mes nebandome jų įtikinėti ir nebandysime. Susirinkome dabar duomenis ir tiesiog galvojame, ką daryti. Kištis į privatų gyvenimą tarsi ir negalime, čia kiekvieno žmogaus apsisprendimo teisė“, – svarstė V.Balčiūnienė.
Pasak jos, konsultacijas gimnazija rengia, bet į jas taip pat ateina itin maža dalis abiturientų.
„Beveik visi pasirinkę mokytis nuotoliniu būdu ir nebegrįžta. Aš manau, kad tiesiog priprato visi ir taip patogiau“, – sakė mokyklos direktorė.
Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos vadovas Arvydas Stankus teigė, kad šiuo metu norinčiųjų skiepytis sąrašas dar sudarinėjamas, tačiau pastebi, kad abiturientų nuomonės išsiskiria.
„Nuomonės yra įvairios. Be abejo, dabar turime iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pakvietimą iki balandžio 9-osios skiepytis su tam tikra mintimi, kad galėtumėme į mokyklą grįžti balandžio 12 dieną. Toks tikslas švietimo bendruomenės yra išsikeltas, tad yra du keliai – vakcinuotis arba testuotis kas 7–10 dienų“, – kalbėjo A.Stankus.
Pasak mokyklos vadovo, dalis abiturientų skiepytis planuoja, su kitais ir toliau bus kalbama.
„Manau, kad mes esame XXI amžiuje, kai visos žinios ir tyrimai yra grįsti mokslu, tai tiesiog reikia stengtis susiorientuoti šiame pasaulyje. Svarbiausia yra savarankiškai susidaryti savo nuomonę, nepabijoti pripažinti, kad suklydau ar persigalvojau. Svarbu judėti link tam tikro visų išsilaisvinimo“, – sakė A.Stankus.
Biržų „Saulės“ gimnazijos vadovas Dainius Korsakas pasakojo, jog dvyliktokų vakcinacija gali būti vykdoma jau šį penktadienį. Jo teigimu, skiepytis sutiko šiek tiek mažiau nei pusė mokyklos abiturientų.
Pasak D.Korsako, „Saulės“ gimnazijos dvyliktokai bus skiepijami tik „AstraZeneca“ vakcina, tad tai, jo manymu, galėjo lemti, kad norinčiųjų yra mažiau. Tačiau kur kas didesnį norą skiepytis demonstruoja gimnazijos mokytojai.
„Sąlygos skiepytis buvo sudarytos ir mokytojams – praėjusią savaitę, ketvirtadienį ir penktadienį, gyvos eilės principu jie ėjo skiepytis, tai maždaug 80 procentų mokytojų pasiskiepijo. Mokytojai gal šiek tiek labiau tą atsakomybę jaučia“, – svarstė jis.
Mokyklos vadovas taip pat sakė, kad gyvų konsultacijų abiturientams kol kas nerengia.
„Esame numatę mokiniams po porą valandų per savaitę, kad mokytojai galėtų rengti nuotolines konsultacijas. Tie, kurie nori konsultuotis, gali tą daryti – kita vertus, po 5 mokinius konsultuoti būtų labai didelės tiek finansinės, tiek laiko sąnaudos.
Tikimės, kad greitai pasikeis situacija, gal padės vakcinavimas, ir Vyriausybė leis rinktis didesnėse grupėse“, – sakė D.Korsakas.
Vilniuje norinčiųjų skiepytis kur kas daugiau
Didesni norinčiųjų skaičiai pastebimi sostinėje. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) viceprezidentas ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas teigė, kad iš 190 gimnazijos abiturientų skiepytis šiuo metu norėtų 167. Paklaustas, ar pastebėjo neigiamų mokinių reakcijų skiepų atžvilgiu, jis teigė, kad tai natūralu, tačiau šios problemos gimnazijoje nėra.
„Manau, kad tai yra natūrali reakcija. Jie yra jauni, o jauni žmonės ir galvoja kaip jauni. Mes su jais atskirai nesidarbavome, tik pateikėme informaciją, kad yra tokia galimybė, o toliau su jais bendrauja klasių vadovai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo E.Grigaliūnas.
Jis pažymėjo ir tai, kad kontaktinės konsultacijos gimnazijos abiturientams kol kas nevyksta, nes tokio poreikio nebuvo.
„Jau šių metų pradžioje abiturientams buvo paskirtos papildomos nuotolinės konsultacijos. Yra ir laiko sąnaudos – reikia atvykti į mokyklą, atstumai nėra maži, sugaištamas laikas, konsultacijos vyktų tik po pietų. Tai tą galimybę esame sudarę, bet poreikio kol kas nėra“, – aiškino Žirmūnų gimnazijos vadovas.
Vilniaus „Santaros“ gimnazijos vadovė Jelena Beliajeva komentavo, kad norinčiųjų skiepytis gimnazijoje taip pat nestinga.
„Rezultatus vertinu kaip neblogus – maždaug 60 procentų sutinka skiepytis, tai čia tikrai nemaža dalis. Galima būtų skaičių ir padidinti, jeigu būtų dar daugiau komunikuojama šiuo klausimu. Reikia, kad klasės vadovai pasikalbėtų, tėvai“, – teigė ji.
Paklausta, kokiais argumentais remiasi skiepų nenorintys abiturientai, ji svarstė, kad moksleivius gali atkalbėti tėvai.
„Manau, kad patys tėvai nesiskiepija ir neleidžia savo vaikams skiepytis. Vis dėlto vaikai jau suaugę, bet ta nuomonė daro įtaką“, – kalbėjo J.Beliajeva.
Vilniaus „Santaros“ gimnazijos vadovės teigimu, itin noriai vakcinuojasi ir pedagogai.
„Yra tokių, kurie jau trokšta kuo greičiau skiepo bet kuria vakcina. O kol kas tik apie 20 procentų pedagogų skiepams jaučiasi nepasirengę“, – sakė ji.
Vilniaus Žemynos gimnazijos vadovė Aldona Šventickienė džiaugėsi, jog iš šešių abiturientų klasių skiepytis nesutiko vos keli moksleiviai.
„Yra dalis persirgusių, tai jie kol kas nesiskiepija, o visi kiti sutiko – juolab, kad leidžia pasirinkti vakciną ir visi labai pasiilgo mokyklos“, – kalbėjo A.Šventickienė.
Pasak direktorės, abiturientų papildomai niekas neskatino ir skiepytis neįtikinėjo, tačiau ji teigė suprantanti, kad kai kurios priežastys jaunuolius gali atbaidyti nuo skiepų.
„Atbaido keli dalykai – tai jaunatviškas maksimalizmas, jog „visiems gresia, o man ne“, o kitas dalykas, ko gero, yra išprusimas.
Mes irgi matome, kad, jei vaikas gerai mokosi, tai jis drąsiai visur eina, o jei ne, tada reikia šnekinti ir vaiką, ir tėvus. Neigiamos įtakos padarė ir dėl „AstraZeneca“ kilęs šaršalas ir galbūt per daug gilinamasi į komentarus.
Aš ir pati abiturientams sakau, kad geriau skaityti ne komentarus, o mokslinius straipsnius“, – sakė A.Šventickienė.
LMS: matome susiskaldymą
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė portalui lrytas.lt sakė, jog abiturientai į mokyklą grįžti nori, tačiau požiūriai į skiepus iš tiesų skiriasi.
„Matome susiskaldymą – vieni labai nori ir laukia vakcinų, kiti šiek tiek prisibijo. Bet matoma bendra tendencija, jog abiturientai nori grįžti į mokyklas, dėl to dauguma sutinka skiepytis, tikėdamiesi, kad pavyks greičiau grįžti“, – svarstė S.Aškinytė.
Pasak jos, ypač didelę įtaką moksleivių apsisprendimui daro tėvai.
„Dauguma abiturientų paklauso tėvų nuomonės, tariasi su jais. Jei šeimoje nepriimtini skiepai, tuomet ir abiturientai nelinkę skiepytis. Taip pat ne visi nori „AstraZeneca“ vakcinos, vyrauja šiokia tokia baimė“, – kalbėjo LMS prezidentė.
