„Minskas pasienyje su Lietuva iki šiol stabdė narkotikus ir migrantus. Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente rėžė šios šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka.
Taip jis atkirto Europos politikams, prabilusiems apie naujas sankcijas po Baltarusijos sprendimo priverstinai nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą. Nors valstybių vadovai griežtais pareiškimais ėmė svaidytis tik po šio įvykio, savotiškas karas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje prasidėjo gerokai anksčiau.
Užplūdo migrantų banga
Nelegalių migrantų grupės per Lietuvos ir Baltarusijos sieną ėmė traukti praėjusių metų rudens pabaigoje.
Tuo metu Minske vyko protestai prieš A.Lukašenkos režimą, o prie Lietuvos sienos dirbantys Baltarusijos pasieniečiai tarsi apako.
Jie ne tik patys nepastebi sieną kertančių nelegalių migrantų iš Azijos šalių, bet nereaguoja ir į Lietuvos pasieniečių pranešimus.
Situacija ypač paaštrėjo praėjusią savaitę, kai per tris dienas Lietuvos pusėje buvo sulaikyti 75 nelegalūs migrantai.
Nei matė, nei girdėjo
Šeštadienio naktį Lazdijų rajone Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai sulaikė dvidešimt iš Baltarusijos sieną pažeidusių neteisėtų migrantų.
Lazdijų rajone, Pertako kaime esančiame miške, Baltarusijos sieną vos spėjusius kirsti migrantus sulaikė su tarnybiniais šunimis patruliavę Lietuvos pasieniečiai.
Pažeidimas buvo akivaizdus – Lietuvos pareigūnai nustatė sienos kirtimo vietą, užfiksavo nelegalų pėdsakus, tačiau apie tai informavę Baltarusijos pasieniečius iš jų nesulaukė jokios reakcijos.
Pastaruoju metu Baltarusijos pareigūnai atsisako ir tirti pažeidimus, ir apžiūrėti migrantų paliktus pėdsakus.
Keliauja su mažais vaikais
Tą naktį Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto vienuolika Rusijos piliečių, keturi tadžikai, du egiptiečiai ir vienas Irako pilietis. Asmens dokumentų neturėjusių migrantų pilietybė ir tapatybė nustatoma.
Penktadienio naktį prie sienos su Baltarusija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė 52 nelegalius migrantus.
Pirminiais duomenimis, tai Irako, Sirijos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai. Dauguma jų – dviem grupėmis atkeliavę 45 asmenys, sulaikyti vadinamojoje Dieveniškių kilpoje Šalčininkų rajone.
Tokias operacijas pasienio pareigūnai net vengia vadinti sulaikymais – pasieniečių pastebėti nelegalūs migrantai nebando nei bėgti, nei priešintis ir klusniai vykdo jų nurodymus.
Dauguma jų net nepanašūs į tokius, kurie galėtų kelti grėsmę.
Tarp jų nemažai moterų, vaikų ir vaikščioti vos pramokusių mažylių. Sieną jie dažniausiai kerta jau po vidurnakčio, bet dar neprašvitus.
Atvyksta be dokumentų
Po COVID-19 testų jų laukia nelengvos apklausos. Dauguma migrantų nemoka nei anglų, nei rusų kalbų. Padėdami vieni kitiems pareigūnams jie nurodo savo pilietybę, tačiau tai – nebūtinai tiesa.
Dauguma atvykėlių neturi asmens dokumentų arba juos specialiai sugadina.
Praėjusią savaitę ties Vilniaus rajono Šakiškių kaimu sulaikyti du migrantai turėjo Irako pasus, bet iš jų buvo išplėšti asmens duomenų lapai ir nuotraukos.
Kol nustatoma bėglių tapatybė, užtrunka nemažai laiko. Toks ir yra kai kurių migrantų tikslas. Beveik visi jų Lietuvoje pasiprašo politinio prieglobsčio, tačiau kol prašymai svarstomi, jų Lietuvoje nebelieka.
Dingsta per dvi valandas
Dauguma nelegaliai sieną kirtusių migrantų apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje. Kol svarstomi prieglobsčio prašymai, jie turi teisę laisvai išeiti iš šio centro.
Nors šiuo metu dėl karantino URC gyventojai išleidžiami tik dviem valandoms, tiek laiko jiems užtenka nusigauti iki sienos ir traukti toliau.
Ne vienas jų buvo sugrąžintas nuo Lenkijos pasienio. Tie, kurie sulaukia svarstymo rezultato, bet gauna neigiamą atsakymą, išsiunčiami atgal į savo šalis, todėl laisvų vietų URC vis atsiranda.
Po migrantų antplūdžio praėjusios savaitės pabaigoje vietų URC ėmė trūkti, todėl kai kurie sulaikytieji buvo laikinai apgyvendinti pasienio kontrolės punktų patalpose.
Tikslas – ne Lietuva
„Mes neabejojame, kad tai, kas dabar vyksta prie valstybės sienos, nėra atsitiktinumas.
Šis procesas turi pradžią trečiosiose valstybėse ir planuotą pabaigą, kaip spėjame – ne Lietuvos pasienyje. Planas nėra baigti kelionę Lietuvos pasienyje“, – apie Lietuvą užplūdusius migrantus kalbėjo VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkas Saulius Nekraševičius.
Pareigūno teigimu, yra požymių, kad migrantų grupės į Lietuvą traukia lydimos vedlių. Jie renkasi tas vietas, kur siena nėra nuolat stebima, tačiau keletas asmenų sulaikyti ir ten, kur šiuo metu įrengta stebėjimo sistema.
Keletas vedlių anksčiau yra įkliuvę pareigūnams. S.Nekraševičiaus žiniomis, Lietuvos piliečiai šia veikla neužsiima. Paprastai tai trečiųjų šalių piliečiai, turintys teisę gyventi ES.
Talkina ir pareigūnai?
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė turinti informacijos, kad nelegalų kelionės per sieną – organizuotas nusikalstamų struktūrų darbas, kuris gali būti daromas bendradarbiaujant su vietos pareigūnais.
Ministrės žiniomis, vieno žmogaus kelionė kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų, visos šeimos pervedimo kaina gali siekti 35 tūkstančius eurų.
A.Bilotaitės teigimu, nelegalūs migrantai Baltarusiją pasiekia skrydžiais iš Stambulo ir Bagdado. Per savaitę yra keturi tokie skrydžiai: „Įsivaizduokime, kad lėktuve apie 600 žmonių atskrenda į Minską, ir tie žmonės organizuotai pajuda Lietuvos link.“
Vidaus reikalų ministrė svarstė, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga režimo politika prieš Lietuvos valstybę.
Padaugėjo trigubai
Kaip tvarkytis su šia situacija, vakar Vyriausybėje tarėsi iš kelių ministrų sudaryta Nacionalinio saugumo komisija, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai išvyko į pasienį.
Nuo ketvirtadienio pasienyje su Baltarusija VSAT pareigūnai sulaikė 75 į Lietuvą bandžiusius patekti neteisėtus migrantus.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti daugiau kaip 270 neteisėtų migrantų, daugiausia Irako piliečių. Šis skaičius tris kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.
„Galima sakyti, kad nusikaltėliai, nelegalios migracijos organizatoriai bando kirsti valstybės sieną beveik visur, bet daugiausia problemų turime Gintaro Žagunio pasienio užkardos ruože, problemų yra ir Tverečiaus ruože“, – apie situaciją kalbėjo VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
– Kada pradėjo daugėti sieną kertančių migrantų? – buvo pasiteirauta VSAT vadovo.
– Augimo tendenciją matome nuo praėjusių metų spalio–lapkričio mėnesių.
Per pirmąjį šių metų pusmetį prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos sulaikyta apie 270 nelegalių migrantų, dalis jų buvo sulaikyti šalies viduje.
Per pirmąjį šių metų pusmetį turime daugiau nelegalių migrantų nei per ankstesnius trejus metus kartu sudėjus.
1995–1998 metais yra buvę ir didesnių grupių – daugiau nei po šimtą migrantų vienu metu.
Prieš keletą metų daugiausia nelegalių migrantų Lietuvą pasiekdavo iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, Tadžikistano, Rusijos. Nemažai jų buvo iš Vietnamo, tačiau dabar dominuoja Azijos šalys – Irakas ar Sirija.
Auganti nelegali migracija negali mums nekelti nerimo.
Praėjusį penktadienį VSAT buvo sušauktas Ekstremalių situacijų centro posėdis, buvo įvertinta situacija, tariamasi, kaip stiprinti sienos apsaugą ir imtis papildomų priemonių.
Keletą jų galiu išvardyti: tai padidintas sienos apsaugos lygis, papildomos pajėgos prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos tuose ruožuose, kur padaroma daugiausia pažeidimų.
– Ar pasieniečiams gali padėti kitų tarnybų pareigūnai?
– Sieną saugančių pareigūnų iš viso padaugės trigubai.
Pirmiausia panaudojome VSAT rezervą. Nuo gegužės 28 dienos mums aktyviai padeda Viešojo saugumo tarnyba, artimiausiu metu prisidės Šaulių sąjunga, o jei prireiks, planuojame pasitelkti ir kariuomenę.
Operatyvinėmis ir kriminalinės žvalgybos priemonėmis planuojame sustiprinti kontrolę prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, tačiau pagal Šengeno konvenciją negalime įvesti ES vidinių sienų kontrolės. Šiuo metu deriname veiksmus su Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
Kalbėjomės su Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūra FRONTEX. Nuo liepos 1 arba liepos 14 dienos prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos atsiras ir ES sienos apsaugos pareigūnų.
Pirmasis planas – pasitelkti apie 30 pareigūnų.
Praėjusią savaitę apie tai kalbėjau su FRONTEX direktoriumi, liko tik suderinti techninius ir logistikos klausimus.
Sienai stebėti nuspręsta skirti daugiau techninių priemonių. Pasitelksime techniką, kad galėtume stebėti sieną 24 valandas.
– Kuo pasieniečiams gali padėti kariuomenė?
– Su kariuomene šiuo metu diskutuojame apie dviejų rūšių pagalbą. Jei reikės daugiau žmogiškųjų išteklių, prašysime kariuomenės padėti patruliuoti prie valstybės sienos.
Esant itin dideliam migrantų antplūdžiui svarstysime galimybę pasinaudoti kariuomenės rezervais ir steigti centrus, kur būtų galima sulaikyti migrantus ir įkurti stovyklavietę. Šiuo metu jau esame numatę vietą, kur būtų galima tokią stovyklą įkurti.
Šiuo metu dar turime rezervų ir galimybių juos apgyvendinti URC Pabradėje. Jei ten vietų neliks, tam planuojame panaudoti pasieniečių mokyklą, kur būtų galima laikinai apgyvendinti migrantus.
Tačiau jeigu jų srautai bus labai dideli, prašysime kariuomenės pagalbos.
Taip pat turime ilgą bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis patirtį. Jos nelegalius migrantus aprūpina būtiniausiomis priemonėmis.
Šiuo metu aktyviai tariamės ir su savivaldybėmis dėl galimos pagalbos ir galimybės apgyvendinti užsieniečius savivaldybių patalpose.
– Kaip sekasi bendrauti su Baltarusijos pareigūnais?
– Efektyviausia sienos apsauga būtų tuomet, jei bendradarbiautų abi pusės, bet aš ir Seimo NSGK posėdyje esu minėjęs, kad bendradarbiavimas su Baltarusijos pareigūnais mūsų netenkina.
Mūsų kolegos pasieniečiai nelabai nori bendradarbiauti – jie atsisako vykti į valstybės sienos pažeidimo vietą, vykdyti bendrus tyrimus dėl sienos kirtimo fakto.
Tenka konstatuoti, kad toks bendravimas mūsų šiuo metu netenkina.
– Gal pastebite net priešiškų veiksmų?
– Pastaruoju metu pastebėjome didesnį pareigūnų aktyvumą prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, bet priešiškų veiksmų kol kas nebuvo.
Moderniomis stebėjimo sistemomis mes galime nuolat stebėti valstybės sieną ir tikrai matome, kas prie jos vyksta.
Pastaruoju metu pastebime daugiau transporto priemonių, dideles grupes uniformuotų asmenų – tai Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnai.
Tą informaciją teikiame ir už valstybės saugumą atsakingoms Lietuvos institucijoms.
Manome, kad šis suaktyvėjimas gali būti susijęs su pasirengimu spalį planuojamoms pratyboms „Zapad 21“. Neatmetu galimybės, kad iš Baltarusijos pusės vyksta stebėjimas. Jie nori žinoti, kokias priemones sienų apsaugai taiko Lietuva.
Sulaikė Lietuvos diplomatinį paštą
Užsienio reikalų ministerija (URM) praėjusį penktadienį pareiškė griežtą protestą dėl dar neregėto incidento – prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos buvo sulaikytas diplomatinį paštą gabenęs Lietuvos automobilis.
Medininkų sienos perėjimo punkte automobilį sustabdę Baltarusijos pareigūnai pareikalavo jį atidaryti ir nuplėšti diplomatines plombas. Lietuvos diplomatiniams kurjeriams nesutikus su šiuo reikalavimu automobilis buvo priverstas apsisukti ir grįžti į Lietuvos teritoriją.
Dėl to į Užsienio reikalų ministeriją skubiai buvo iškviestas Baltarusijos ambasados atstovas ir jam buvo įteikta protesto nota.
Pagal Vienos konvenciją, diplomatinis paštas negali būti atidarytas ar sulaikytas, o pareigas vykdančiam diplomatiniam kurjeriui suteikiama priimančiosios valstybės apsauga.
Jis naudojasi asmens neliečiamybe ir negali būti sulaikytas ar laikomas suimtas.
