Prieš pat apkaltą iš šio veikėjo populiarumo buvo likę griuvėsiai: 2004 metų balandį atlikta sociologinė apklausa parodė, kad net 52,8 proc. šalies gyventojų prezidentą vertino nepalankiai.
Pagal palankias ir nepalankias nuomones R.Paksas tada buvo atsidūręs priešpaskutinėje reitingų lentelės vietoje – žemiau už prezidentą buvo tik skandalingasis politikas Vytautas Šustauskas.
Kaip rodo šeštadienį „Lietuvos ryte“ skelbta naujausia šalies gyventojų apklausa, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda vis dar yra palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas.
Bendrovės „Vilmorus“ spalio 15-22 dienomis atliktos apklausos metu G.Nausėdą palankiai vertino 53,9 proc. respondentų – maždaug 1 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Atitinkamai mažėjo ir prezidento kritikų.
Bet uždavus atvirą klausimą, kai patiems galima nurodyti kelių politikų, kurie geriausiai atstovauja jų interesams, pavardes, gyventojai pasirinko nebe G.Nausėdą, bet opozicinės Socialdemokratų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę.
Beje, buvusią socialinės apsaugos ir darbo ministrę gyventojai labiau rinkosi ir vadinamojo paksogeito metu.
Tada V.Blinkevičiūtė irgi figūravo šalia reitinguose karaliavusio generalinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus, premjero Algirdo Brazausko ir Finansų ministerijai tuomet dar vadovavusios Dalios Grybauskaitės.
Dabar, pirmą kartą po daugybės metų, populiariausių politikų viršūnėje lyderio pozicijas praradęs prezidentas nuo sparčiai aukštyn šuoliuojančios V.Blinkevičiūtės jau atsilieka 1,2 proc.
Kad europarlamentarė geriausiai atstovauja jų interesams nurodė 9,9 proc. apklaustųjų arba 1,3 proc. daugiau nei prieš mėnesį.
Tuo metu G.Nausėdos pastarojo meto veikla nusivylė beveik 1 proc. gyventojų. Kad šalies vadovas geriausiai atstovauja jų interesams dabar mano 8,7 proc. rinkėjų.
Bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys pripažino, jog paskutiniai užfiksuoti visuomenės nuomonės pokyčiai – išskirtiniai. „Aš jau net neatsimenu, kad prezidento pareigas einantis asmuo nebūtų pirmas. Turbūt taip buvo tik R.Pakso laikais. Man regis, nei Valdas Adamkus, nei D.Grybauskaitė, kai ėjo prezidento pareigas, niekam nebuvo užleidę šios pozicijos“, – kalbėjo V.Gaidys.
Kodėl taip atsitiko, kad šaliai vadovaujantis G.Nausėda imtas vertinti prasčiau nei iš užsienio socialdemokratams vadovaujanti ir aptakiai apie Lietuvoje vykstančius procesus kalbanti V.Blinkevičiūtė?
Ar spalį reitingų lentelėje įvykę pokyčiai nevirs tendencija? Ar ji dar nekelia grėsmės valstybės vadovui, kuris stiprus tiek, kiek stiprus jo autoritetas visuomenėje?
Apie tai paklaustas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas pirmiausia nusistebėjo, kad nors G.Nausėda turi didelį gyventojų palaikymą, šie kažkodėl pradeda abejoti, ar šalies vadovas geriausiai atstovauja jų interesams: „Tas išsiskyrimas stebina.
Aš spėčiau, kad tai galėjo lemti prieštaringi prezidento pasisakymai, blaškymasis – tiek dėl požiūrio į pandemijos valdymą, tiek dėl santykių su valdančiąja dauguma.
Lyg ir buvo mėginama išlaikyti distanciją ir kritišką nuomonę, bet kartais buvo išsakoma ir menkai pagrįstų dalykų. Po kai kurių G.Nausėdos pasisakymų pasipildavo kritiškų komentarų banga ir tas neigiamas fonas, aišku, galėjo turėti įtakos žmonių vertinimui“.
Beje, ypač daug kritikos sulaukęs G.Nausėdos pareiškimas, jog valdžia galėjo dirbtinai sulėtinti skiepijimo tempus, taip esą norėdama pakenkti jo iškeltam tikslui, nuskambėjo jau baigiantis gyventojų apklausai.
Anot R.Vilpišausko, įvertinus tai, kad Lietuvoje prezidentas yra renkamas, o ne skiriamas į šias pareigas parlamento, žmonių nuomonė ir parama jam yra labai svarbi.
„Prezidento autoritetas bei žodžio galia yra labai svarbūs santykiuose su kitomis šalies institucijomis. Kuo prezidentas mažiau populiarus, tuo ir kiti politikos veikėjai gali kreipti mažiau dėmesio į jo nuomonę.
Bet kol kas turbūt būtų dar per drąsu teigti, kad mažėjantis valstybės vadovo populiarumas keltų grėsmę šalies Konstitucijoje įtvirtintai stabdžių ir atsvarų sistemai“, – mano profesorius.
Anot R.Vilpišausko, kol kas tokie G.Nausėdos pasisakymai, kaip nuskambėjęs spalio pabaigoje, nėra dažni: „Todėl bent kol kas nematyti pagrindo sakyti, kad prezidentas jau yra atsidūręs ties ta riba, kai savo neargumentuotais komentarais gali pats save marginalizuoti“.
Ar prezidentas jau turėtų susirūpinti matydamas, kaip smunka žmonių pasitikėjimas juo? „Bijau, kad didelis susirūpinimas savo reitingais galėtų padaryti ir dar didesnę žalą.
Nes klausimas, kokias išvadas prezidentas ir jo komanda iš to gali padaryti? Jei bus daugiau tokių kritinių pasisakymų, kurie nebus pagrįsti argumentais ir įrodymais, siekiant vien tik didesnio palankumo sau, gali sukelti priešingą reakciją.
Prezidento žodis yra svarbus, bet kai jis yra naudojamas neatsakingai, gali kenkti ir jam pačiam, ir visuomenės paramai, kuri reiškiama prezidento institucijai“, – nuogąstavo R.Vilpišauskas.
Todėl, anot politologo, labai svarbu, kad prezidentas gebėti išlaikyti konstruktyvų bendradarbiavimą su kitomis valdžios šakomis, ypač – su Vyriausybe. „Pandemijos krizė, neteisėtų migrantų krizės yra nacionalinės ir joms reikia bendrų pastangų, o dabar tų pastangų iš prezidento pusės kartais pasigendama“, – pastebėjo profesorius.
Jis taip pat abejojo, kad nebendradarbiaujant su šalies Vyriausybe ar valdančiąja dauguma, sunkiai įmanomas ir prezidento propaguojamos gerovės valstybės tikslo įgyvendinimas: „Tas bendradarbiavimo poreikis yra labai aiškus, ypač krizių metu.
Kita vertus, tiesiogiai renkamas prezidentas yra ir tam tikras saugiklis, kad dauguma negalėtų priimti menkai pagrįstų, mažai argumentuotų ar į siaurus partinius interesus nukreiptų sprendimų. Atstumo išlaikymas ir kritika tada, kai iš tiesų yra ką kritikuoti, labai svarbu.
Kiekvienas prezidentas pats turi atrasti balansą tarp konstruktyvaus bendradarbiavimo ir kritikos Vyriausybei. Panašu, kad G.Nausėdai, nepaisant dviejų metų patirties, vis dar sunkiai sekasi jį surasti“.
Anot R.Vilpišausko, apibendrinti, kaip prezidento populiarumą galėtų paveikti sprendimas mažiau konfrontuoti su valdančiaisiais, irgi gana sudėtinga. „Vieniems tai gali pasirodyti patrauklu, kitiems – priešingai. Tai priklausytų nuo visuomenės grupių proporcijų. Man būtų per sudėtinga jas vertinti. Be to, daug kas priklausytų ir nuo konkrečių būdų, kaip būtų reiškiama kritika ar parama valdantiesiems“, – svarstė politologas.
Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas prisiminė, jog buvęs šalies vadovas gebėdavo išlaviruoti tarp konstruktyvaus bendradarbiavimo tono ir Vyriausybei skirtos orios kritikos.
Ko gero, anot politologo, konservatorius ir jų paskirtą Vyriausybę remiantys rinkėjai pozityviai vertintų konstruktyvų G.Nausėdos bendradarbiavimą su valdančiaisiais.
Tuo metu dabartiniai valdžios ir jos vykdomos politikos kritikai, pasak R.Vilpišausko, turbūt G.Nausėdos palankumo valdantiesiems gali ir nesuprasti.
Kita Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė irgi mano, kad pokyčiai reitingų lentelėje pribrendo dėl to, kad jau kurį laiką G.Nausėda negali užimti aiškios pozicijos įvairiais klausimais. „Galima surasti įvairių pavyzdžių, kai krenta į akis prezidento blaškymasis. Jis visiems bando būti geras, bet tada ir vieni nusivilia, ir kiti“, – mano politologė.
D.Jakniūnaitę labiau stebina ne mažėjantis G.Nausėdos populiarumas, o tolesnis V.Blinkevičiūtės kilimas. „Jis toks „iš niekur“, niekuo neparemtas, tik abstrakčiu kalbėjimu. Keista, kad kažkodėl žmonėms tokio tuščio kalbėjimo reikia“, – stebėjosi politikos ekspertė.
Ypač D.Jakniūnaitei užkliuvo praėjusią savaitę nuskambėję socialdemokratų lyderės pasvarstymai, kad su COVID-19 valdymu susijusius sprendimus reikia priimti pasvertai. „Aišku, negali su tuo nesutikti, bet toks kalbėjimas yra apie nieką. Tačiau žmonėms patinka, kai tai pasakoma užtikrintu tonu, juos tai gana reikšmingai veikia“, – svarstė universiteto dėstytoja.
Tuščias V.Blinkevičiūtės kalbėjimas, anot D.Jakniūnaitės, neturėtų didesnio efekto, jei pandemijos valdymas imtų gerėti ir „valdantiesiems nušvistų saulė“. „Bei jei situacija prastės, o įtampa didės, toks kalbėjimas veiks“, – mano profesorė.
R.Vilpišauskas įsitikinęs, kad V.Blinkevičiūtės populiarumo tvarumas išaiškės per rinkimus. „Kai reikės pasisakyti ne abstrakčią, o konkrečią poziciją aštresniais klausimais, jos populiarumas gali labai greitai subliūkšti. Bet, aišku, daug priklausys ir nuo to, kokie bus V.Blinkevičiūtės konkurentai ir ką jie kalbės“, – mano politologas.
Anot R.Vilpišausko, dabartinis socialdemokratų lyderės žodynas nieko nesupriešina, bet taip kalbėti gali, kai esi opozicijoje, o rinkimai – toli.
„Kylantis V.Blinkevičiūtės populiarumas yra nieko nedarymo ir gerų darbų tolimos vilties išlaikymo reiškinys“, – juokėsi profesorius.
