Seimas patvirtino rezoliuciją: Ukrainai be išlygų turi būti taikoma pagreitinta stojimo į ES procedūra

Lietuvos Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria paragino Europos Sąjungos (ES) institucijas nedelsiant suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.

Ukraina ir Europos Sąjunga.<br>123rf nuotr.
Ukraina ir Europos Sąjunga.<br>123rf nuotr.
Seimo posėdis.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo posėdis.<br>T.Bauro nuotr.
Ukraina ir Lietuva.<br>T.Bauro nuotr.
Ukraina ir Lietuva.<br>T.Bauro nuotr.
Ukrainos ir Europos Sąjunga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainos ir Europos Sąjunga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 10, 2022, 10:15 AM, atnaujinta Mar 10, 2022, 11:34 AM

„Ukrainai be išlygų turi būti taikoma pagreitinta stojimo į Europos Sąjungą procedūra“, – sakoma Lietuvos Seimo rezoliucijoje „Dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir visateisės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“.

Už šį dokumentą, kurį pateikė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė, ketvirtadienį vienbalsiai balsavo 123 Seimo nariai.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad šiuo metu šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai būtų svarbus moralinės paramos ženklas jos žmonėms, kurie negailėdami gyvybių gina savo Tėvynę ir teisę patiems spręsti šalies ateitį.

„Valstybės, kurios gyventojai parodė neįtikėtiną valią ir ryžtą kovodami už Europos vertybes, priėmimas į Europos Sąjungos šeimą įkvėps ir sustiprins pačią Sąjungą“, – sakoma dokumente.

Jame pažymima, kad daugiau negu dešimtmetį Ukraina siekia narystės Europos Sąjungoje, o pastaruosius penkerius metus Ukrainą ir Europos Sąjungą sieja Asociacijos sutartis. Taigi šios valstybės paraiška dėl narystės Europos Sąjungoje yra, anot rezoliucijos, atkakliai reiškiamo jos europinės integracijos siekio rezultatas.

Rezoliucijoje Lietuvos Seimas patvirtina savo pasirengimą teikti Ukrainai visokeriopą pagalbą siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Pristatydama rezoliucijos projektą Seimo narė L. Andrikienė pastebėjo, kad nors parlamento plenariniai posėdžiai nevyko, tačiau Seimas, kaip ir visa Lietuva jau kelias savaites gyvena Ukrainos ritmu, Ukrainos, patiriančios brutalią karinę Rusijos ir Baltarusijos agresiją.

„Mes žinome: ir šiandien, kai svarstome šią rezoliuciją, Ukrainoje žūsta vaikai, Rusijos karinės pajėgos atakuoja civilinius objektus, neaplenkdamos nei ligoninių, nei gimdymo namų, nei branduolinių jėgainių. Esame liudininkai dar vienos Dovydo ir Galijoto kovos, ir kiekvienas iš mūsų, kaip ir kiekviena suvereni valstybė, kiekvienas tarptautinis aljansas, tame tarpe Europos Sąjunga, turi pasirinkti: su kuo mes? Kaip galime padėti krauju plūstančiai Ukrainai? Ar nepadarėme klaidos, nepradėję derybų dėl narystės Europos Sąjungoje su Ukraina anksčiau? Gal tuomet šių dienų realybės būtume išvengę?“, – svarstė L. Andrikienė.

Pasak jos, mes, Lietuva, esame Europos Sąjunga, todėl privalome atsiliepti į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oficialią paraišką dėl Ukrainos narystės ES.

„Mes, Lietuva, esame Europos Sąjunga, todėl privalome atsiliepti į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oficialią paraišką dėl Ukrainos narystės ES. Turime įvertinti, kad Ukraina jau daugiau nei dešimtmetį siekia narystės ES, pastaruosius 5 metus Ukrainą ir ES sieja Asociacijos sutartis, taigi, Ukrainos paraiška yra visiškai logiška ir suprantama, tai – jos eurointegracijos siekio išdava“, – sakė L. Andrikienė.

Konservatorių lyderiai už kandidatės ES statusą Ukrainai

Valdančiųjų konservatorių lyderiai vienareikšmiškai pasisako už tai, kad Ukrainai jau artimiausiomis dienomis būtų suteiktas kandidatės ES statusas. Jų teigimu, būtinybę Ukrainai suteikti tokį statusą išimties tvarka diktuoja ryžtingas valstybės pasipriešinimas Rusijos karinei agresijai.

„Ukraina padarė daugiau nei bet kuri kita į ES įstojusi valstybė. Jau dabar ji už savo europinį kelią kovoja krauju: susprogdintais miestais, žuvusiais kariais ir civiliais. Tai negali būti neįvertinta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Aš praėjusią savaitę buvau ES Užsienio reikalų ministrų taryboje. Aš pasakiau, kad ES turi būti drąsi ir nepaprastomis aplinkybėmis gali būti kuriamos ir nepaprastos taisyklės, kurios atsižvelgtų į besiklostančią situaciją“, – teigė politikas.

Ir nors Lietuvos diplomatijos vadovas pripažino, kad ES narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, jis visiškai palaikąs siūlymą Ukrainai suteikti kandidatės ES statusą.

„Aš visiškai palaikau poziciją, kad būtų suteiktas kandidatės statusas. Tai spręsis šiandien ir rytoj“, – teigė jis.

Panašiai kalbėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pažymėjo, kad Ukraina, besipriešindama okupacinėms Rusijos karinėms pajėgoms, įrodė savo svarbą Vakarų bendruomenei.

„Absoliučiai pritariu tam ir tikiuosi, kad rytoj Europos Vadovų Taryboje nebus apsiribota kokiomis nors dviem muilinomis eilutėmis“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Dabar niekam abejonių dėl to nekyla. Tie žmonės, kurie žūsta šiandien kiekvieną dieną, ir jie žūsta ir už savo laisvę, bet taip pat ir už demokratinio pasaulio idėją. Manau, kad, ko jie verti šalia paminklų, dainų ir atminimo, – tai to, kad valstybė galėtų įtvirtinti savo europinę ateitį“, – teigė I. Šimonytė.

2022 m. vasario 28 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį pateikė oficialią paraišką dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.