„(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijos projekte.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, parlamento vicepirmininko Pauliaus Saudargo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno ir kitų parlamentarų, tarp jų ir opozicijos atstovų, teikiamame dokumente kreipiamasi į demokratinių valstybių parlamentus raginant, kad, kol bus ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai užtikrinti, šios šalys siektų humanitarinių koridorių Ukrainos teritorijoje atidarymo.
Anot jų, pirmiausia tam reikėtų panaudoti Jungtinių Tautų mechanizmą arba įsteigti norinčių ir galinčių valstybių koaliciją, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai išvykti iš karo veiksmų zonų bei Rusijos neteisėtai užimtų ir kontroliuojamų teritorijų.
„Neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą“, – teigiama projekte.
Tačiau Seimo salėje šis klausimas sulaukė dviprasmiškų vertinimų. Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis pasiteiravo, kodėl valdančioji dauguma „uždelsė“ ir ne pirma parengė šitą projektą.
„Man atrodo, kad mūsų Seimo Užsienio reikalų komitetas yra jau priėmęs rezoliuciją, kuri didele apimtimi sutampa ir su šiuos rezoliucijos nuostatomis. <...> Paruošėme, sudėjome visas reikalingas nuostatas, dėkojame opozicijos nariams, kurie prisijungė prie šios iniciatyvos, ir geriau vėliau, negu niekada“, – aiškino vienas iš rezoliucijos iniciatorių, konservatorius P.Saudargas.
Darbietis Andrius Mazuronis, taip pat teikęs rezoliuciją, piktinosi, kad Vakarų partneriai delsia priimti sprendimą dėl neskraidymo zonos.
„Kas dar turėtų įvykti Ukrainoje, kiek dar tūkstančių nekaltų žmonių turėtų žūti, kiek dar šimtų vaikų turėtų būti suplėšytų į gabalus, pagyvenusių žmonių ir moterų turėtų palikti savo namus, kad Vakarų partnerių galvose įvyktų tam tikras mentalinis lūžis, kad įsitraukimas į šį konfliktą turėtų būti visiškai kitokiu masteliu ir visiškai kitoje skalėje?“, – klausė A.Mazuronis.
P.Saudargas taip pat pabrėžė, kad niekas nesiūlo įsijungti į karą, raginti ką nors aktyvinti NATO pajėgas, ypač kalbant apie agresorių teritorijas, taip pat niekas nesiūlo ir pulti.
„Siūlymas yra užtikrinti civilių ir tų pačių Europos, NATO ir JT šalių narių piliečių, kurie vyksta ir veža humanitarinę paramą, vyksta į jos teritorija, jų saugumą. Štai, ką mes siūlome savo rezoliucijoje“, – kalbėjo P.Saudargas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas savo ruožtu pažymėjo, kad Lietuva turėtų galvoti apie kitus būdus, kaip padėti Ukrainai – visų pirma, atsisakyti Rusijos energetikos išteklių.
„Rezoliucija teisinga, nukreipta į prašymą kitiems, bet aš norėčiau pasikalbėti apie tai, ką gi mes galime padaryti patys, kad padėtume Ukrainai apdėti tame tarpe ir mūsų karą, padaryti mūsų šalį, regioną saugesniu. Norėčiau apgailestauti dėl chaotiškos mūsų nacionalinio saugumo ir užsienio politikos. Jos iniciatoriai ir rengėjai vakar registravo ją paskutinėmis minutėmis, valandomis, ir praktiškai nebuvo progos atkreipti dėmesį ir pažiūrėti plačiau, ką gali padaryti Lietuva. <...>
Vakar Ukrainos prezidentas Zelenskis kreipdamasis į JAV Kongresą paprašė kelių gyvybiškai svarbių dalykų – paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos ir paskelbti embargą Rusijos prekėms – kitaip tariant, jis pakvietė laisvą pasaulį nutraukti su Rusija visus prekybos santykius.
Bet kaip atrodome mes, finansuodami iš esmės Rusijos karinę kampaniją? Ekspertų duomenimis, Lietuva per metus sumoka maždaug 3 milijardus eurų už dujas, elektrą, naftą. Aišku, būtent energetikos ištekliai naudojami tankams, lėktuvams, raketoms, kurios sprogdina Ukrainos miestus ir žudo Ukrainos žmones“, – kalbėjo V.Bakas.
„Kviesčiau teikti Seimui rezoliuciją dėl to, kad mes nustotumėme finansuoti Rusijos karinę pramonę, ir tą daryti nedelsiant – per naktį“, – pridūrė jis.
Apie nepadarytus namų darbus prabilo ir liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Reikia pritarti daugeliui pasakytų minčių apie Vakarų bestuburiškumą, kartais turbūt galime taip pasakyti. <...> Kritikuodami Vakarus turime nepamiršti, kad ir mes patys Lietuvoje esame padarę visokių kompromisų arba ko nors nepadarę. Pavyzdžiui, Rusija 2014 metų rugpjūtį įvedė embargo lietuviškiems maisto produktams, pajuokaudamas sakyčiau, gal tik „Judex“ koldūnai lengvai keliavo į Rusiją, tačiau Lietuva tada nesiėmė jokio radikalaus atsako – mes gi irgi įvairiais kadencijų laikotarpiais taikstėmės, žiūrėjome, ieškojome real politik galimybių.
Būdavo ir kitokių atvejų, kad pabandydavome kur nors griežčiau, tai ką išgirsdavome apie tuos siūlymus su Rusija ar Baltarusija elgtis griežčiau – tai isterikais pavadinami, pasakoma, kad tipiškas jūsų lozungas „rusai puola“, „Baikite gąsdinti tautą“, – vardijo E.Gentvilas.
Seimas ketina paraginti demokratines valstybes nedelsiant uždaryti savo oro erdvę bei uostus Rusijos lėktuvams bei laivams, užtikrinti, kad valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, mėginantiems apeiti ES sankcijas, būtų taikomos antrinės sankcijos, remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Rezoliucijos projekte raginama Ukrainai nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – yra sakęs jis.
