Apie tai J.Olekas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Alfa taškas“.
Įvertino kritiką
NATO gynybos ministrai prieš kelias dienas priėmė sprendimą stiprinti rytų flangą, pereinant iš atgrasymo į gynybos strategiją, tačiau tai numatyta tik birželio mėnesį. J.Olekas svarstė, kad su gynyba susijusių iniciatyvų visuomet norisi anksčiau, tačiau verta nepamiršti, kad Lietuvos saugumas stiprinamas jau seniai.
„Visada norisi greičiau viską padaryti, bet tik priminsiu, kad jau nuo 2015 metų mes čia turėjome mūsų partnerių pajėgas, tarptautinį batalioną, amerikiečių tam tikrą karių skaičių, ir manau, kad situacijai keičiantis, ypač Rusijai įvykdžius tokią grubią agresiją prieš Ukrainą, labai svarbu, kad transatlantinis šiaurės aljansas demonstruoja praktinę paramą ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, – teigė europarlamentaras.
Pasak J.Oleko, dėl V.Putino sustabdymo Europa stengiasi – Ukrainai teikiama ginkluotė, pirmą kartą pritaikytos ir tokios stiprios ekonominės sankcijos.
„Jos veda prie to, kad yra didelė tikimybė, ir ukrainiečiams patiems rodant herojiškumą, kad agresija bus sustabdyta. Manau, kad šįkart nebus turima tokių iliuzijų, kad galima nuolaidžiauti be galo, tikintis, kad agresorius pats sustos. Pademonstruodami savo galią, ką Šiaurės Atlanto organizacija šiuo metu ir daro, ir ES demonstruodama vienybę, taikydama ekonomines sankcijas, manau, galima tą padaryti“, – svarstė politikas.
Visgi ta pagalba, kurios labiausiai prašo Ukraina, vykdoma itin sunkiai. J.Oleko manymu, vis dar yra išbandomos tam tikros ribos.
„Žinant, kad Šiaurės Atlanto organizacijoje yra ta galia ir branduolinio ginklo, manau, kad ji tą stabdantį poveikį turi, tik visada yra riba, kiek tą galią panaudoti. Todėl neskraidymo zona vis dar nepriimama – Europos Parlamente mes čia raginame, ir Lietuvos parlamentas nubalsavo, bet priešlėktuvinių, priešraketinių ginklų, prieštankinės ginkluotės suteikimas, manau, ne mažiau saugo tą patį dangų virš Ukrainos“, – svarstė buvęs krašto apsaugos ministras.
Paprašytas pasvarstyti, ar nėra taip, kad Vakarai Rusijos vadovo bijo labiau, nei šis Vakarų, J.Olekas vertino, jog šiuo atveju visi stengiasi apsaugoti ne tik ukrainiečius, bet ir savo šalių žmones.
„Kaip gydytojas turiu pasakyti, kad karo nusikaltėlis Putinas turi problemų su galva. Nenoriu stigmatizuoti jokių susirgimų, bet visada su tokiu žmogumi reikia ir šiek tiek atsargumo.
Galiu patikinti, kad man dažnai tenka bendrauti su įvairiais Vakarų atstovais – baimės jokios nėra, bet norima apsaugoti ir savo žmones, ir apsaugoti ukrainiečius“, – tvirtino jis.
Teigia, kad Europa bus kitokia
J.Olekas pripažino, kad tam tikrų priekaištų Europos institucijoms turėti tikrai galima, tačiau, pasak jo, reikia suprasti Europos Parlamento organizaciją ir jos priimamus sprendimus.
„Europos Parlamentas ir pandemijos metu, ir dabar, karo metu, išreiškė savo nuomonę, jis pritaria didesnės pagalbos suteikimui Ukrainoje, ragina savo rezoliucijoje, kad jai būtų suteiktas bent kandidatės į ES statusas, ir tą valią išreiškė. Problema yra su šalimis narėmis. Kiekviena šalis atstovaujama Vadovų Taryboje, ir jos žodis čia turėtų būti paskutinis.
Čia jau atsiranda problema, bet mes visi taip susitarėme, stodami į Europos Sąjungą, ir tiesiog jai neatidavėme tokių galių. Ta pati Lietuva nenorėjo daug ko atiduoti, pasilikdama sau pagal sutartis.
Kol kas Europos Sąjunga yra valstybių sąjunga, kai valstybių žodis yra svarbus, ir 27 valstybių vadovai turi susitarti. Čia yra kliūtis. Jei persvarstytume ir atiduotume daugiau galių Europos Komisijai, tada galėtų nuspręsti Komisijos prezidentė ir greičiau tas sprendimas būtų, bet kol kas mes į tokią stiprią federaciją neartėjame, ir tai sukelia tam tikrų sunkumų“, – kalbėjo europarlamentaras.
Visgi, jo teigimu, svarbiausi sprendimai dėl sankcijų buvo priimti operatyviai.
„Jei pažiūrėtume, kaip staigiai Europos Parlamente buvo nubalsuota dėl SWIFT atjungimo, dėl asmeninių sankcijų ponui Putinui, tas buvo padaryta tiesiog per savaitgalį, vadovai susiskambino ir sutarė, kad tie sprendimai priimami. Pritariu, kad galėtume daugiau, bet tai turėtų būti visų šalių sprendimai, kad ES tiesiog tokią galią turi, o ne valstybės narės tuos sprendimus pasilieka“, – aiškino J.Olekas.
Jis pridūrė, kad „po Ukrainos pergalės prieš kriminalinį karo nusikaltėlį Putiną“, Europa neišvengiamai bus kitokia.
„Čia, matyt, ir Europos Sąjunga taip pat turės apsispręsti, kaip ji laikosi – ar grįžta tik į ekonominę bendriją, ar gal priimtų geresnius, greitesnius sprendimus, turėtų tvirtesnę federacinę sudėtį – ar liks tokios sudėties, ar kas nors naujai prisijungs, ta pati Ukraina, tai matysime.
Čia būtų spėlionė, bet linkiu, kad demokratinė Europa būtų vieningesnė, turėtų griežtesnį balsą ir galimybę priimti ne tik ekonominius, bet ir gynybos sprendimus“, – teigė buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras.
