Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Vilties prarasti nenorėjo
Pats B.Tsiupynas Ukrainoje paskutinį kartą lankėsi pernai, tačiau pasakojo, kad karo griaunamoje šalyje gyvena artimiausi jo šeimos nariai – kai kurie iš jų negali palikti namų.
„Didžiąją dalį savo gyvenimo gyvenu Londone, bet turiu artimųjų visoje Ukrainoje. Dalis mano šeimos narių gyvena Ukrainoje, komendanto valandos metu jie negali eiti iš namų dienų dienas. Jaudinuosi dėl jų. Kiti mano šeimos nariai yra vakarų Ukrainoje – jie šiek tiek saugesni, bet vis tiek stengiuosi reguliariai kalbėti su savo mama, po kelis kartus kasdien.
Jaučiuosi nepaprastai kaltas, kad esu saugus, toli nuo Ukrainos. Mama man pasakoja apie oro pavojaus sirenas net mažame mieste, toli nuo tų vietų, kur vyksta kovos. Jie jaučia spaudimą, jie girdi bombardavimus aplinkinėse vietovėse, girdi istorijas apie kitur naikinamus kaimus ir miestus“, – dalijosi žurnalistas.
„Aš jaučiuosi traumuotas, ir esu tikras, kad milijonai ukrainiečių yra visiškai sutraumuoti to, ką jiems dabar tenka patirti“, – pridūrė B.Tsiupynas.
Ukrainietis vylėsi, kad karas jo namuose vis dėlto neprasidės – kaip pats teigė, tuo stengėsi tikėti ir visi kiti.
„Žmonės visada tikisi geriausio, manau, kad tai žmogaus prigimtis – tikėtis, kad viskas bus gerai. Kartais tai vienintelis būdas išlikti, ir manau, kad ukrainiečiai iki paskutinės akimirkos tikėjo, kad tai neįvyks, kad Rusija tik bandė išgąsdinti Ukrainą, bandė ieškoti jos limitų“, – svarstė pašnekovas.
Pasak B.Tsiupyno, Ukraina per savo istoriją patyrė tragiškų įvykių ir laikotarpių, jo paties prosenelis taip ir negrįžo iš tremties, tačiau skaudūs prisiminimai ukrainiečiams vis tiek neleido prarasti vilties.
„Kai kurie analitikai galvoja, kad išmano geopolitiką, jie tvirtino, kad „tai neįmanoma, neproduktyvu, ir būtų labai blogai pačiam Putinui“. Net jie klydo. <...> Iš kitos pusės – mes turime tragišką Ukrainos istoriją, mes gavome daug pamokų apie tai, kokia siaubinga Rusija gali būti. Patyrėme Holodomorą, badą, organizuotą Maskvos po 1930-ųjų metų. Mes patyrėme labai žiaurią politiką iš sovietų.
Mano protėviai buvo išsiųsti į Sibirą, kiti – į kitas vietas, mano prosenelis iš ten taip ir negrįžo. Taigi, iš vienos pusės, daug ukrainiečių turi siaubingų istorijų apie tai, ką sugeba Maskva, bet vis tiek mes manėme, kad žiaurumas ir karas yra neišsilavinusiems senovės žmonėms, kad mes esame geresni, kad yra kažkokios ribos, žmogiškumas, naujos idėjos, nauji supratimai ir technologijos, kurios mums padeda. Pasirodo, kad ne“, – apgailestavo Londone gyvenantis ukrainietis.
V.Zelenskio lyderystė buvo netikėta
Jo teigimu, tautiečiai dabar nori tik vieno – būti apsaugoti.
„Jie nori stebuklo. Manau, kad tai yra apie viltį. Nemanau, kad žmonės gatvėse nori girdėti analitikus, kurie kartoja tai, ką kalba ponas Stoltenbergas – kad jie pirmiausiai gins NATO teritoriją, kad didins karių skaičių Rumunijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse.
Dauguma ukrainiečių mano, kad šios šalys jau yra apsaugotos, ir tai, ko jie tikisi, yra stebuklas, kad NATO ateitų jų ginti. Kadangi esu realistas, žinau, kad šansų, jog tai įvyktų, yra nedaug. Nors mes taip pat žinome, kad tarp NATO šalių yra tų, kurios padeda Ukrainai labiau, nei kitos“, – dėstė B.Tsiupynas.
Ukrainietis įvertino ir prezidento Volodymyro Zelenskio darbą bei vaidmenį kare. Pasak jo, tokios Ukrainos vadovo lyderystės tikėjosi retas.
„Kaip ir sakiau, dauguma ukrainiečių nesitikėjo arba vylėsi, kad nepamatys karo, bet manau, kad jie dar mažiau tikėjosi, kad ponas Zelenskis taps lyderiu kare. Tai, ką jis daro iki šiol, kaip jis elgiasi, suteikia ukrainiečiams vilties, ir manau, kad jis pasirodė esąs stipresnis, nei daugelis žmonių tikėjosi.
Net tie, kurie tikriausiai už jį nebalsavo, sako, kad nesigaili to, kad jis tapo prezidentu. Žinau, kad ukrainiečiai nerimauja, jie jaudinasi, kad politikai ieškos kompromisų su Rusija, bet aš sakyčiau, kad dauguma ukrainiečių labai vertina tai, ką daro Zelenskis“, – kalbėjo B.Tsiupynas.
