Už rezoliuciją vienbalsiai balsavo visi 134 posėdyje dalyvavę Seimo nariai.
Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, nors šiandien matoma išskirtinė valstybių vienybė, Vakarų valstybėms reikėtų nustoti „ant vienos sprendimų svarstyklių pusės dėti žmonių gyvybes ir kančias, o ant kitos – laikinus mūsų kasdienybės nepatogumus“.
„Mes, politikai, demokratinių valstybių atstovai, privalome kasdien, kiekvieną valandą ir minutę daryti daugiau, veikti ryžtingiau ir greičiau, nes kiekviena valanda abejonių – tai naujas kulkų pliūpsnis Ukrainos miestuose, tai naujos bombos ant vaikų, moterų, senelių ir karių galvų“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
Šiuo dokumentu siekiama Rusijos karo veiksmus laikyti genocidu, taip pat raginti tarptautinę bendruomenę dar labiau palaikyti karo kamuojamą šalį.
„Lietuvos Respublikos Seimas, <...> vertindamas Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotą karą Europoje kaip siekį sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalų išpuolį prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms;
Būdamas sukrėstas iš Bučos, Irpinės, Borodiankos, Mariupolio, Kramatorsko ir iš kitų Ukrainos vietovių gaunamų liudijimų apie Rusijos Federacijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus, tarp jų moteris ir vaikus;
Pabrėždamas, kad civilių gyventojų žudymas, žmonių grobimas iš okupuotų Ukrainos teritorijų ir jų prievartinis gabenimas į Rusijos Federaciją, taip pat tikslingos atakos prieš civilinę infrastruktūrą ir civilizuoto pasaulio normas peržengiantis brutalus Rusijos kariuomenės elgesys pagal tarptautinę teisę yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, už kuriuos bus pareikalauta teisinės atsakomybės;
Vertindamas tai, kad ligšiolinės Rusijai paskelbtos sankcijos yra nepakankamos ir neduoda laukiamų rezultatų – karo nutraukimo ir Ukrainos teritorijos vientisumo bei suvereniteto visos šalies teritorijoje atkūrimo;
Pabrėždamas, kad Rusijos Federacijai tenka atsakomybė dėl karo pradžios ir šio karo pasekmių, įskaitant reparacijų mokėjimą,
Griežtai smerkia Rusijos Federacijos, padedant Baltarusijos Respublikai, tęsiamą karinę agresiją, įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones bei nusikaltimus žmoniškumui;
Ragina Ukrainą ir tarptautinę bendruomenę nedelsiant nuodugniai dokumentuoti Rusijos Federacijos nusikaltimus, padarytus Ukrainos teritorijoje, ir įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, siekiant visus kaltininkus patraukti atsakomybėn“, – rašoma rezoliucijos tekste.
Ją pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, parlamentarai Laima Liucija Andrikienė, Viktoras Fiodorovas, Eugenijus Gentvilas, Laurynas Kasčiūnas, Linas Kukuraitis, Arminas Lydeka, Vytautas Mitalas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Norkienė, Gintautas Paluckas.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis Seimo pirmininkės pasiteiravo, ar pasauliui vis labiau matant Rusijos karo nusikaltimus dar neatėjo laikas prašyti galinčių ir norinčių NATO valstybių koalicijos sukurti koridorius į tas teritorijas, kurios šiuo metu naikinamos. Taip, kaip esą buvo padaryta Balkanuose.
„Ta priemonė, kurią jūs minite – tai yra vienas iš galimų tikslų, bet žinoma, čia Lietuva viena nėra karė, jei taip galima pasakyti, ir mes įvairiuose tarptautiniuose formatuose kalbėdami su sąjungininkais, partneriais, telkiame visokeriopą pagalbą, ir tą neabejotinai darysime toliau“, – tvirtino V.Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ragino susimąstyti, ar dėl Ukrainos laisvės padaryta tikrai viskas.
„Turbūt nėra ir nebuvo kitos tokios šalies, kuri būtų tiek kraujavusi su ES vėliava širdyse, su Europos idėja protuose, kaip Ukraina. Mes įpratę ar gal net buvome susitaikę su ES kai kada lėtumu, tingumu ir ten vešinčia biurokratija. Kartais atrodydavo, kad niekas negali išjudinti ar iš miego prikelti skaniai miegančio Briuselio.
Dabar aiškiai matome, kad kraujagyslėse pradėjo tvinksėti kraujas, atrodo, kad vienybė nusistovėjo ir aplankė mus, tačiau ar ta vienybė iš tikrųjų yra tvirta? <...> Žingsnis po žingsnio lėta sankcijų plėtra neduoda efekto. Tai nekeičia žaidimo taisyklių. Tūkstančiai Putino aplinkos žmonių, kurių pavardes vis dar žinome, yra sausi, bankai neparklupdyti. Galų gale, tas pats narystės ES klausimas – matysime, bet kol kas, atrodo, yra pasiklydęs siauruose, bet ilguose Briuselio koridoriuose“, – kalbėjo V.Mitalas.
Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad būtina toliau spausti partnerius dėl sankcijų Rusijai griežtinimo.
„Mes negalime suabejoti, mes privalome reikalauti mūsų partnerių eiti griežtinimo keliu, turime griežtinti ne tik sankcijas, bet ir savo retoriką. <...> Mes, politikai, privalome pasakyti – karas yra tas dalykas, per kurį mums visiems pablogės. Mes negalime kurstyti iliuzijų, kaip kai kuriose ES šalyse, kad mus apeis. Apeiti gali, kol ateis tie, kurie šiandien atėjo į Ukrainą.
Gerbiamieji, savo rinkėjams sakykime: negali būti karas už mūsų sienų, kuris nepaveiks mūsų gerbūvio, verslų ir panašių įprastų europietiškų dalykų. <...> Šiandien Ukrainoje vyksta tai, kas Lietuvoje vyks po 3, 5 ar 10 metų. Vyks, jei nesiimsime griežtos ir aiškios politikos, nukreiptos prieš rusišką usūrinį azijatišką šunį, kuris atkeliavo į Europą“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Tam pritarė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
„Mes turime ir privalome sąžiningai ruošti visuomenę ekonominio karo sąlygoms, negali būti jokios kalbos apie normalų rinkos funkcionavimą. Mūsų parduotuvės jau dabar riboja grikių pardavimo kiekius, ir karo ekonomika turi savo kainą.
Negali būti jokių savanoriškų verslo pasirinkimų, dirbti ar nedirbti Rusijoje – visi turi trauktis“, – pabrėžė jis.
Antradienį į Lietuvos Seimą kreipėsi ir šaliai dėkojo Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.
„Jūs buvote pirmieji, kurie atėjote į pagalbą Ukrainoje“, – sakė jis, pabrėždamas, kad lietuvių pastangas ir nuoširdumą ukrainiečiai prisimins ilgai.
