Ar ES supranta, kokie iššūkiai jos laukia, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, diskutavo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis ir europarlamentaras Juozas Olekas.
Vengrijos visuomenę apžavėjo populistiniai teiginiai
Mėnesio pradžioje Vengrijoje rinkimus laimėjo ir ketvirtą kadenciją valdžioje užsitikrino nacionalistinių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“. Žygimantas Pavilionis prisiminė, kad bendruose susitikimuose su „Fidesz“ atstovais yra girdėjęs ir tokių teiginių, kurie nėra naudojami net rusų propagandoje, todėl tokie rinkimų rezultatai gero nežada.
„Mes visi tikėjomės, kad Fidesz pralaimės, bet bijau, kad dabar turime gan rimtą problemą. Tikėkimės, kad ji neišsiplės į kitas šalis, kad lenkai neperims to modelio, kad Prancūzijoje vis tik nelaimės Marine Le Pen ir mes tuos vengrus kaip nors sutvarkysime“, – sakė konservatorius.
Dabartinė Vengrijos pozicija, anot Ž.Pavilionio, yra paremta oportunizmu, t. y. Vengrija vis dar dairosi, kas šiuo metu šaliai yra patogiau ir pigiau. Seimo narys taip pat pridūrė, kad ne tik V.Orbanas, bet ir buvęs Italijos Ministras Pirmininkas Matteo Salvini bei kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen turi dar ir kitą tikslą.
„Jie iš esmės visi pučia tą pačią dūdą, kad reikia užmiršti dabartinę Europą, reikia prikelti tautų Europą. Tautų, suprask, suverenių valstybių ir Briuselio mums beveik nereikia. Tokią Europą V.Putinas labai ramiai gali valdyti, minkyti ir jokios Ukrainos ten tikrai tada nebebus“, – liūdnai prognozavo politikas.
Paklaustas, kaip vengrų tauta pasitiki tokiais nacionalistinių pažiūrų lyderio pareiškimais, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys aiškino, kad čia didelę įtaką daro ir populizmas.
„Tai yra grynas populizmas. (...) Gerai, iš pradžių gali atakuoti liberalus, bet kai pereini tą Rubikoną ir pradedi atakuoti liberalią demokratiją, faktiškai pereini į autokratijos būseną.
Kaip pasakė mano vienas geras draugas lenkas, buvęs L.Kačinskio patarėjas, Michal Kaminiski, šiandien jau iš esmės nėra skirtumo, kas yra raudonas, žalias, geltonas, krikdemas ar pan. Šiandien svarbu, kas yra už laisvę ar prieš laisvę.
Mes turime demokratijų susidūrimą su autokratijomis, pereiname į dvipolį pasaulį, kur šalys telksis arba aplink Kiniją ir Rusiją, arba aplink mus“, – sakė Ž.Pavilionis.
Dar tikisi rasti bendrą kalbą su Vengrija
Europarlamentaras Juozas Olekas sakė, kad net ir paaiškėjus „Fidesz“ pergalei Europos Parlamente nuotaikos nepasikeitė – didelio palaikymo Viktoras Orbanas ten neturi.
„Iš tikrųjų nėra tokio palaikymo arba didesnio palaikymo V.Orbanui Europos Parlamente. Sakyčiau atvirkščiai. Jeigu pažiūrėtume į mūsų svarstymus, priimtas rezoliucijas, raginimus Europos Komisijai pradėti procedūras teisines prieš Vengriją, tai yra palaikymas tam demokratiniam frontui.
Bent jau mano frakcijoje, aš nuolat girdžiu iš savo kolegų iš Vengrijos susirūpinimą ir dar didesnį prašymą sutelkti jėgas, kad tokia autokratinė pozicija neįsivyrautų, nesklistų kitur ir bandytume taikyti visas priemones, kad paveiktume tą poziciją. Kad Europos vertybės, socialiniai dalykai, demokratijos dalykai vis dėlto būtų įgyvendinti net ir tokioje valstybėje kaip Vengrija“, – pasakojo europarlamentaras.
Vis dėlto J.Olekas neskubėjo Vengrijos palikti paraštėse. Anot jo, dabartiniai priimti sankcijų paketai Rusijai yra ir Vengrijos sprendimas, o kai kurie nuomonių išsiskyrimai nebūtinai reiškia, kad sutarimo absoliučiai nėra.
„Jau penki paketai sankcijų yra priimti ir juose yra Vengrijos balsas. Mes čia galime kritikuoti ir daug ką sakyti, bet iš tikrųjų susitarti, bent kol kas, pavykdavo dėl šių priemonių. (...)
Aš manau, kad pavyks susitarti ir su Vengrija. Pozicijų įvairovė dar nereiškia, kad nėra sutarimo. Šie penki paketai, kurie taip pat turi savo vertę, jie taip pat buvo priimti kartu su Vengrija. Aš nenoriu advokatauti ponui V.Orbanui jokiu būdu, bet aš tik noriu pasakyti, kad Bendrija turi savo jėgą toje tarimosi kultūroje, kuri priveda net ir oponentus ar autokratus galų gale su tuo sutikti“, – tikėjosi socialdemokratas.
M.Le Pen pergalė būtų tragedija visai Europai
Pirmąjį prezidento rinkimų slenkstį Prancūzijoje perkopė du kandidatai: dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas bei kontroversiškai vertinama Marine Le Pen. Paklaustas, kokie pavojai lauktų Prancūzijos, jei antrajame rinkimų etape pergalę išplėštų pastaroji kandidatė, Ž.Pavilionis rėžė tiesiai – būtų tragedija.
„Manau, kad pavojai milžiniški, aš tiesiai šviesiai sakau. Jeigu ji bus išrinkta, bus didžiulė tragedija visai mūsų Europai, nėra čia ko vynioti žodžius į vatą. Ji gaudavo pinigus iš V.Putino (...), tai jeigu mes matome, kad čia yra V.Putino išlaikoma partija, tai jūs galite kosmetiką užsidėti kokią tik norite, sakyti, kad pritariate vienam ar kitam – tie V.Putino pinigai padarys savo.
E.Macronas nėra mūsų partinės šeimos narys, bet, su visomis jo nuodėmėmis, geresnio prezidento neturėjome. Dar neatsimenu Prancūzijos prezidento, kuris lankytųsi Vilniuje, susitiktų Sviatlaną Cichanouskają. Aš atsimenu prezidentus, kuriems mes ruošėme „Stikliuose“ vakarienes ir visokius energetinius summitus, o V.Putinas juos tiesiog pasiimdavo sau“, – prisiminė konservatorius.
Populizmo įtaką Vengrijos rinkimams paminėjęs politikas, tokį pat poveikį pastebėjo ir šioje šalyje. Anot jo, didelis dabartinio prezidento susitelkimas į Ukrainos karą, tapo nebloga pagalba M. Le Pen.
„Čia vėlgi tas pats populizmas. Kai E.Macronas sėkmingai ar nesėkmingai bandė savo populiarumą didinti Ukrainos-Rusijos karo fronte, M.Le Pen labai nuosekliai važinėjo po kaimus ir kalbėjo apie tas pačias pensijas. (...) Tas populizmas įprastai duoda vaisių ir po to tauta žagsi“, – sakė Seimo narys.
Tą pačią problemą pastebėjo ir Juozas Olekas. Jis sakė, kad socialinių reikalų sprendimas turi būti kiekvieno politiko pagrindinė kryptis, o to pastaruoju metu nesimatė E.Macrono veiksmuose.
„Viena iš priežasčių yra tam tikra valdančiųjų, ypatingai dešiniųjų valdančiųjų arogancija, kai jie nesikalba su žmonėmis, nesprendžia tų kasdienių problemų ir susitelkia į kažkokį vieną objektą. (...) Mes niekada negalime palikti tų kasdienių žmonių rūpesčių, nes visada atsiranda tam tikra grupė ir ji po truputį didėja ir mes tą matėme Vengrijoje.
Šiandien mes iš dalies tą turime ir Prancūzijoje. Kai prezidentas E.Macronas visą savo dėmesį sutelkė į skambučius V.Putinui, kurie pasirodė nevaisingi, o viduje paliko kalbėtis su žmonėmis M.Le Pen. Dabar turime tokią įtampą ir tokį rezultatą.
Socialinių reikalų, žmonių problemų sprendimas, man atrodo, yra kiekvieno politiko ir kiekvieno vadovo, prezidento reikalas, kokie svarbūs kiti strateginiai dalykai bebūtų“, – sakė europarlamentaras.
Ž.Pavilionis pridūrė, kad tokia Prancūzijos prezidento rinkimų baigtis galėtų būti žalinga ne tik ES šalims, bet ir nuo karo kenčiančiai Ukrainai.
„Aš neįsivaizduoju, ką reiktų daryti, jei M.Le Pen būtų išrinkta. Čia būtų politinė Europos katastrofa.
Matot, norint, kad Ukraina įstotų į ES, tiek Vokietija, tiek Prancūzija atviru ir garsu tonu turi pasakyti, kad „mes tampame Ukrainos narystės ES advokatais“. Taip vokiečiai mums pasakė 1997 m., o po dviejų metų mes gavome kandidato statusą“, – kalbėjo politikas.
