J.Olekas, vertindamas valdančiųjų bei opozicijos konfliktą, dalies politikų pavadintą beprecedenčiu Lietuvos istorijoje, priminė 1992 metų parlamentinę rezistenciją, kada šalies nepriklausomybę atkūręs parlamentas taip pat išsiskyrė posėdžiauti į dvi atskiras sales.
„Mokomės iš praeities – 1992 metais buvau salėje, kai vyko parlamentinė rezistencija. Jei ta pati karta to nedarė 30 metų, dabar nauja karta prisiminė, kad galima posėdžiauti kitoje salėje. Paposėdžiavo, bet toliau darbuojasi kartu.
Čia (Europos Parlamente – aut.past.) irgi būna, kad mes vienu balsu laimime arba pralaimime. Tokia dalia parlamente. Kai kuriuose parlamentuose, dažniausiai vyrai, net susiremia kumščiais – būna ir tokių dalykų, tai matėme Korėjoje, Japonijoje, o ir Ukrainos Radoje“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams pasakojo europarlamentaras.
„Lietuvoje irgi, man atrodo, tai yra buvę – R.Valatka kažkada yra gavęs nuo A.Patacko“, – pridūrė J.Olekas.
Socialdemokrato teigimu, pagrindinė Lietuvos parlamento susiskaldymo priežastis – daugybė įvairių, kartais populistinių, politinių jėgų Seime.
„Didžiausia problema – kad parlamentas labai susiskaidęs, nėra aiškios krypties. Žmonės kiekvieną kartą užšoka ant kokių nors gelbėtojų, neaišku, kurios pusės, ir prasideda trintys“, – įvertino politikas.
Keletą savaičių Seimo posėdžius boikotavusi opozicija antradienį galiausiai grįžo į pagrindinę salę, kur pristatė keturis „antiinfliacinius“ siūlymus, tačiau jie jau pateikimo stadijoje buvo atmesti.
Seimo posėdžių boikote dalyvavo ir Seimo socialdemokratų frakcija, nors partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė šį konfliktą bei opozicijos pasitraukimą viešai aktyviai kritikavo.
1992 metais valdantieji, Sąjūdžio frakcija paskelbė šliaužiantį perversmą ir pradėjo boikotuoti posėdžius. Parlamentinė rezistencija truko mėnesį ir turėjo rimtesnes pasekmes – Seimas pasileido, buvo surengti pirmalaikiai rinkimai, kuriuos maišto organizatoriai pralaimėjo.
