Apie tai specialistas kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
A.Lukašenkos režimas yra „pilkojoje zonoje“
Kovo pabaigoje LRT televizijai M.Milta sakė, jog tiesioginis Baltarusijos dalyvavimas Rusijos sukeltame kare reikalautų neproporcingai daug kaštų, o spaudimą ši šalis jaustų tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Pašnekovas teigė savo nuomonės nepakeitęs ir šiandien.
„Manau, kad ir toliau laikysiuosi mano anksčiau išsakytos nuomonės – tie kaštai, su kuriais tektų susidurti A.Lukašenkai, jeigu įsivaizduotumėm scenarijų, kuriame baltarusių kariai tiesiogiai dalyvauja Rusijos vykdomame kare Ukrainoje, būtų neproporcingi tam, kad režimas galėtų išsilaikyti.
Galiausiai pagrindinis Lukašenkos režimo tikslas ir yra išsilaikyti – tai yra toks egzistencinis poreikis, kuriuo Lukašenka vadovaujasi nuo pat 1994 metų. Šiuo atžvilgiu Baltarusijos tiesioginis dalyvavimas kare neprisidėtų prie režimo tvarumo, o atvirkščiai.
Viena vertus, tai ekonominiai kaštai, iš kitos pusės – visuomeniniai, socialiniai kaštai būtų neproporcingi, todėl Lukašenkai labiausiai palanki strategija yra išlikti tokioje pilkoje zonoje“, – komentavo ekspertas.
Jis pridūrė, jog apskritai dabartiniam Baltarusijos režimui buvimas „pilkojoje zonoje“ yra itin būdingas.
„Neprisiimti per daug įsipareigojimų nei vienai, nei kitai šaliai, o priėmus įsipareigojimus jų nevykdyti arba vykdyti ne laiku, atidėlioti, nes tai nėra tvarus režimas. Nors iš išorės gali atrodyti, kad režimui pavyko nuslopinti protestus, nematome viešai reiškiamo nepasitenkinimo Lukašenkos režimu, bet tai nereiškia, kad režimas visuomenės akyse yra legitimus“, – aiškino M.Milta.
Bando grįžti prie tarptautinės bendruomenės stalo?
Pasak jo, tuomet iškyla klausimas, ką A.Lukašenka Kremliui galėtų pasiūlyti vietoje tiesioginio dalyvavimo kare. Analitikas pažymi, jog vienas iš tokių pastebimų žingsnių yra Baltarusijos autoritarinio lyderio retorika.
„Kiekvieną kartą, kai Lukašenka susitinka su Putinu – kaip tik pastarosiomis dienomis vyko vienas iš tokių susitikimų – Lukašenka pareiškė, esą taip vadinamoji Kaliningrado srities blokada, kuri nėra blokada, yra karo paskelbimas.
Tokių pareiškimų mes nematome iš Kremliaus, nematome iš V.Putino, bet Lukašenka taip sako tam, kad tarsi išpildytų tą įsipareigojimą, kurį jis jaučia Kremliaus atžvilgiu“, – aiškino M.Milta.
Jis taip pat kalbėjo, jog naratyvas, esą A.Lukašenka nevengia balansuoti tarp Vakarų ir Rytų bei yra savarankiškas, visiškai neatitinka tikrovės, o pats Baltarusijos lyderis palankumo sau siekia kurdamas tam tikrą informacinį triukšmą.
„Lukašenka visada buvo Rusijos glėbyje, bet informaciniame lauke jis nuolat siekia sukurti tokį įvaizdį, esą jis balansuoja, tam, kad užtikrintų palankesnes sąlygas trumpuoju laikotarpiu. <...>
Informacinis triukšmas yra tai, kuo Lukašenka neretai užsiima, ir tiek komunikacija su Jungtinėmis Tautomis, tiek ir kiti pareiškimai prisideda prie šito triukšmo kūrimo“, – svarstė specialistas.
Rytų Europos studijų centro analitikas pridūrė, jog tokiu būdu Baltarusijos autoritarinis lyderis lyg bando sugrąžinti save į tarptautinę darbotvarkę.
„Bet natūralu, kad Lukašenkos statusas tiek po 2020 metų rugpjūčio 9 dienos, tiek po „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo, migrantų krizės nustūmė jį iš tarptautinės darbotvarkės, ir jis bando atrasti būdą, kaip grąžinti save prie to stalo. Bet kol kas nepanašu, kad jam sekasi šitą siekį išpildyti“, – vertino M.Milta.
