Rusija Chersono srityje didina karių skaičių nuo 15 iki 27 tūkst., tuo metu ukrainiečiai laukia raketų, galinčių pasiekti taikinius net už 300 kilometrų. Jeigu tokia ginkluotė iš tiesų pasieks Ukrainą, pasekmės Rusijai, ekspertų teigimu, gali būti itin reikšmingos.
Laukia lemiama kova?
Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis laidos metu teigė, kad Rusijos pajėgos savo rezervus permeta į Ukrainos pietus, kur jau rugpjūčio viduryje tikimasi lemiamo mūšio.
„Rusija sureagavo tiek į Ukrainos prezidento V.Zelenskio įsakymą atsikovoti Chersono sritį pietuose, taip pat reaguoja į ukrainiečių kovotojų perdislokavimus.
Žinome, kad Rusija permetinėja savo pajėgas iš rytinių iškovotų teritorijų nuo Bachmuto krypties į Chersoną, bando didinti savo pajėgumus ir, atrodo, bandys pirmieji kontratakuoti.
Rusai padidino savo pajėgumus nuo 12–15 tūkst. iki 25–27 tūkst. karių, kas būtų 30 batalionio taktinių gupių“, – kalbėjo V.Malinionis.
„Kai kurie ekspertai sako, kad tai galėtų būti lemiamas mūšis, po kurio pralaimėjusiai pusei būtų ganėtinai sunku atsigauti ir išlaikyti iniciatyvą“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kodėl rusų pajėgų rezervas nukreiptas pietų Ukrainos kryptimi, V.Malinionis pabrėžė Chersono teritorijos svarbą.
„Rusai išsigando, kad ukrainiečiams gali pavykti atsiimti Chersoną – tai būtų didelis pralaimėjimas Rusijai su galimomis politinėmis pasekmėmis, kadangi, kai kurių ekspertų vertinimu, jeigu Chersonas bus prarastas, Rusijos visuomenė ir V.Putino aplinka pamatys, kad jie nebegali išlaikyti užimtų teritorijų. Vadinasi, Chersono praradimas gali reikšti V.Putino valdžios griuvimą.
Be to, rusai galbūt Chersone tikisi suduoti triuškinantį smūgį ukrainiečių kariuomenei. Tikrai gali būti, kad tai bus lemiamas mūšis, nulemsiantis tolesnę karo eigą“, – įvertino V.Malinionis.
Ukrainos koziriai
Ukrainiečiai, ruošdamiesi lemiamam mūšiui, laiko veltui taip pat neleidžia.
„Ukrainiečiai naudodami salvinę artileriją sėkmingai naikino sandėlius su amunicija, kuru ir kita reikalinga ekipuote mūšiams vesti. Skaičiuojama, kad jie per paskutinias kelias savaites sunaikino apie 50 objektų – ypatingos svarbos taikinių, įskaitant ir vadovavimo ir valdymo punktus – štabus“, – pastebėjo V.Malinionis.
„Gera žinia yra ta, kad, atrodo, ukrainiečiai jau gauna arba neužilgo gaus HIMARS sistemoms raketų, kurios gali apšaudyti priešą už 300 km. Tai ženkliai pagerintų ukrainiečių ugnies pasiekiamumą, kas net sudarytų pavojų žymiajam tiltui, jungiančiam Krymą“, – pridūrė jis.
V.Malinionis svarstė, kad ši situacija iki rugpjūčio vidurio vienokiu ar kitokiu būdu turėtų „išsirišti“: „Ukrainiečiai turi gerus šansus, bet rusai ten sutelkė tikrai dideles pajėgas“.
Rusijai – itin skaudus smūgis
Odesoje šiuo metu gyvenantis politologas Alvydas Medalinskas laidoje „Nauja diena“ teigė, kad V.Putinas savo retorika ir veiksmais bando įbauginti Vakarus, kad šie nesiųstų Ukrainai ginkluotės, kurios šūvio nuotolis – apie 300 km.
Bijoti tokios ginkluotės, anot A.Medalinsko, V.Putinas tikrai turi pagrindo.
„Rusija vieną po kito siunčia signalus Vakarams, kad Vakarai nesiųstų ginkluotės, nes Kremlius puikiai suvokia, kad gavusi į rankas tokią ginkluotę, galinčią šaudyti 300 km atstumu, Rusija pasijustų labai sunkiai.
Taikiniais galėtų tapti ir Kryme esantys kariniai objektai, kas V.Putinui būtų labai skaudu – dar skaudžiau negu amunicijos, ginkluotės apšaudymas Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje prie Donecko ar Luhansko“, – įvertino A.Medalinskas.
„Matysime rugpjūtį ar rugsėjį, ar tie signalai, tame tarpe Rusijos kalbos apie ginklą, kuris gali atakuoti visas NATO šalis, įskaitant JAV, padarys kokį poveikį toms diskusijoms apie karinės ginkluotės tiekimą Ukrainai – visų pirmą toliašaudės karinės ginkluotės tiekimą“, – pridūrė jis.
A.Medalinskas sutinka, kad rugpjūtis bus itin karštas mėnuo – V.Putinas tikrai išnaudos aplinkybę, kad Vakarų valstybių lyderiai šiuo metu atostogauja.
