Jo teigimu, siekiant pokyčių Vyriausybėje, jau laikas kalbėti apie atsisveikinimą su kai kuriais ministrais, o ne jų komandų papildymą naujais nariais.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė savo ruožtu tvirtina, kad atsinaujinimas ministerijoje panašus į pagaliau įvykusį kebliausių problemų identifikavimą ir siekį jas išspręsti.
Naujokai, bet ar nauji veidai?
Neseniai apie didelius pokyčius jo kuruojamoje ministerijoje užsiminęs G.Landsbergis pagaliau atvertė visas kortas. Nuo rudens URM pradės dirbti du nauji viceministrai – Jonas Survila ir Jovita Neliupšienė bei nauja politikos direktorė Inga Stanytė-Toločkienė.
Tiesa, šie „naujokai“ – ne tokie ir nauji veidai.
J.Survila šiuo metu eina premjerės Ingridos Šimonytės patarėjo pareigas, o J.Neliupšienė iki šiol dirbo Ekonomikos ir inovacijų viceministre. Ministro atstove spaudai tapusi Paulina Levickytė iki šiol buvo atsakinga už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime komunikaciją.
Pranešama, kad J.Survila kuruos strateginę komunikaciją, užtikrins tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ministro strateginių projektų, iniciatyvų koordinavimą bei įgyvendinimą. Jis taip pat bus atsakingas už Lietuvos atsparumo išorės grėsmėms stiprinimą.
J.Survila jau anksčiau dirbo G.Landsbergio komandoje, kai šis buvo europarlamentaru, taip pat buvo premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas, TS-LKD vyriausiasis politikos patarėjas.
Tuo tarpu J.Neliupšienė bus atsakinga už Europos Sąjungos (ES) politikos formavimo ir įgyvendinimo, santykių su ES institucijomis, sankcijų koordinavimo klausimus, taip pat kuruos dvišalius santykius su Europos šalimis bei Lietuvos užsienio prekybos politikos klausimus.
Ji anksčiau dirbo URM kanclere, iki tol ji buvo Lietuvos nuolatinė atstovė ES, dirbo kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais.
Į Politikos direktorės pareigas atranką įveikus I.Stanytė-Toločkienė šiuo metu eina ambasadorės pareigas Armėnijoje, o nuo 2017 metų vadovavo URM Rytų kaimynystės politikos departamentui.
R.Urbonaitė: „Situacija brendo jau kurį laiką“
MRU politologė R.Urbonaitė įsitikinusi, kad tokie pokyčiai G.Landsbergio komandoje jau iš tiesų buvo reikalingi.
„Situacija brendo jau kurį laiką, nes, kaip mes matėme, tų problemų, pavadinkime tai taip, gausėjo. Kai turi dar pirmą krizę, natūralu, kad tu gali gal dar ir neskubėti su kadriniais, vadinkime, pokyčiais.
Bet, kai situacija tampa vis sudėtingesnė ir tų problemų puokštė tik didėja, natūralu, kad tų sprendimų reikia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė politologė.
Kaip pastebėjo pašnekovė, šis atsinaujinimas panašus į kebliausių problemų identifikavimą ir žmonių atnaujinimą būtent tose srityse, nes, anot jos, pavyzdžiui, J.Survila kuruos sritį, kurioje matėme bene daugiausia bėdų.
„Toks jausmas, kad paėmė, susėdo, susidėliojo pačias kebliausias sritis, daugiausia kur yra tam tikrų problemų, ir į tas pereigas ir sudėjo (žmones, – aut.past.). Tai yra tiek strateginė komunikacija, tiek tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Beje, tose visose istorijose santykis tarp URM ir Susisiekimo ministerijos tikrai kėlė labai daug klausimų. Tai, galų gale, yra ir tam tikrų strateginių projektų žiūrėjimas.
Kitaip tariant, galiu matyti, kad tos pareigos turės būti pakankamai atsakingos, svarbios. Bet tai rodo, jog pati ministerija identifikavo jautriausias sritis ir tas sritis patikėjo naujam viceministrui. Čia jau buvo tikrai pribrendęs reikalas“, – patikino MRU lektorė.
L.Kontrimas: „Kėdžių perstumdymas tame pačiame kambaryje“
Su tuo ne visai sutiko viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas L.Kontrimas. Jis URM žinią vertino ne kaip atsinaujinimą, bet „kėdžių perstumdymą tame pačiame kambaryje“.
„Mano akimis, čia joks ne atsinaujinimas, joks ne pasikeitimas, čia – tiesiog kėdžių perstumdymas tame pačiame kambaryje. Galbūt net nereikėtų tokios pompastiškos mūsų pokalbio temos, jeigu nebūtų štai tokių dalykų, kurie tęsiasi metų metais ir, beje, lygiagrečiai tęsiasi šitoje Vyriausybėje kitose teritorijose“, – tvirtino L.Kontrimas.
Pasak komunikacijos specialisto, jei Vyriausybė nori tikrų pokyčių, metas kalbėti apie tam tikrų ministrų keitimą.
„Neužmirškime, kad dabartinis užsienio reikalų ministras yra valdančiosios partijos pirmininkas. Tai reiškia, kad problemos net ir Šimonytės kabinete, kuriame jis yra, taip pat krenta ir ant jo galvos. Sakyčiau, kad, jeigu ir reikėtų pokyčių Vyriausybėje, tai jų reikėtų tikrų. Tokių, kurie susiję su turinį generuojančiais asmenimis – ministrais“, – sakė jis.
Kaip pastebėjo L.Kontrimas, šiuo metu Vyriausybei nesiseka tvarkytis nei energetikos, nei aplinkos srityse, tačiau dėl to nieko nedaroma.
„Kitaip sakant, toks įspūdis, kad Vyriausybė yra neblogai pasiruošusi pasėdėti tylos momentais, bet, kai iškyla problrmos, staiga mes matome, jog jie stringa. Tas pats buvo ir su mūsų užsienio reikalų ministru.
Matote, aš pernelyg ilgai stebiu ir pats esu dalyvavęs tokiose veiklose – kai nėra turinio, komunikacijos tu nepadarysi. Tu gali padaryti vienkartinį šou, bet komunikacijos neišspausi“, – aiškino komunikacijos ekspertas.
Jis pridūrė, kad dabar pagrindinės problemos – ekonomikos ir valstybės valdyme.
„Ten reikėtų turinio, o jo mes nematome, matome tik aiškinimus, jog vartotojai patys kalti. Niekada vartotojai patys nesusikurs tokių aplinkybių, kuriose būtų blogai. Viskas pareina iš ten, kur gimsta sprendimai“, – kritikavo L.Kontrimas.
Eksperto teigimu, matyti, kad „ši Vyriausybė yra mažai bendraujanti tarpusavyje“.
„Tai tokia individualistų Vyriausybė, dėl to bendravimo krizės kyla ir kils. Dar pamatysime rudeniop, kai į darbotvarkę ateis Laisvės partijos temos. Tai, man atrodo, kad ten bus visko“, – konstatavo jis.
