Baiminamasi, kad simbolines datas mėgstantis Kremliaus režimas tądien gali paaštrinti savo veiksmus ir imtis įvairių provokacijų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad dieną, kai Ukraina minės nepriklausomybės 31-ąsias metines, Rusija gali padaryti kažką ypatingai „žiauraus“.
Trečiadienį, kuris šia proga bus išeiginė, Kyjive bus draudžiami vieši susirinkimai, o Charkive bus įvesta komendanto valanda.
Spėliojama, kad minint Ukrainos nepriklausomybės dieną Rusija gali surengti viešą teismą į nelaisvę paimtiems Mariupolio uostamiesčio gynėjams.
„Kad ir ką galvotų okupantai, kad ir ką jie planuotų, mūsų valstybės reakcija bus visiškai suprantama. Jei šis niekingas teismo procesas įvyks, jei mūsų žmonės bus atvežti į tas patalpas pažeidžiant visus susitarimus, visas tarptautines taisykles...
Tai bus riba, kai nebebus įmanomos jokios derybos“, – pareiškė V.Zelenskis.
Prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad Rusija taip pat gal suintensyvinti bombardavimo kampaniją.
Ko tikėtis?
Lietuvos karo akademijos instruktorius, projekto „Locked N` Loaded“ komandos narys Alminas Sinevičius sutinka, kad Rusija greičiausiai sieks suintensyvinti savo veiksmus, tačiau, anot jo, okupantai jau nebelabai kuo gali ir nustebinti.
Dėl to labiausiai tikėtina, kad bus imamasi provokacijų Zaporižios atominėje elektrinėje.
„Kremliaus režimas ir pats Putinas tikrai mėgsta simbolines datas. Viena vertus, gali būti suintensyvėjimas, kita vertus, mūšio ritmas yra daugmaž nusistovėjęs. Nelabai yra kuo nustebinti iš agresoriaus pusės. Viršgarsinės raketos – nuo „Kinžal“ iki P800 Onyx ir masinė artilerija – viskas buvo naudojama. Nėra kažko naujo.
Nebent galėtų būti provokacijos, kurios liečia Zaporižios atominę elektrinę, grūdų gabenimą, vadinamos „false flag“ operacijos, kai yra bandoma diskredituoti Ukrainos pajėgas. Tokių dalykų gali būti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ svarstė A.Sinevičius.
Eksperto teigimu, atviruose šaltiniuose jau pasirodė informacijos, kad „Rusijos pajėgos tarp reaktorių dėsto vienetus pačioje elektrinėje“.
„Sunku pasakyti, bet, vėlgi, jegu TATENA stebėtojai atvyks į Zaporižios atominę elektrinę, tai bus tikrai geras ženklas“, – sakė jis.
Be to, kaip atkreipė dėmesį Lietuvos karo akademijos instruktorius, praėjusią ir užpraėjusią savaitę Donbaso regione buvo matomas suaktyvėjimas Rusijos pajėgų gylyje.
„Klausimas, kiek tas kitas ešalonas, kuris yra gylyje, galėtų tomis dienomis arba šią savaitę (padaryti). (...) Kažkokių svertų gal ir turi, bet nėra kažko naujo“, – akcentavo A.Sinevičius.
Jis pridūrė, kad pulti tokiu intensyvumu, kaip pirmosiomis karo dienomis, okupantai nebeturi pajėgumų: „Kad pajėgumai galbūt galėtų tam tikruose ruožuose, tam tikruose sektoriuose intensyvinti veiksmus manevriniais vienetais ir artilerine ugnimi, yra tikimybė.“
Pozityvūs signalai
Pirmadienį Luhansko srities karinės administracijos vadas Serhijus Haidajus paskelbė, kad liepsnoja rusų karinė bazė Donecko apylinkėse. Jo teigimu, išpuolio metu rusai neteko daug karių ir karinės technikos.
„Gera naujiena iš ryto. Šiuo metu Donecko apylinkėse arba kažkas neatsargiai rūkė, arba pasipylė „akmenys iš dangaus“ – dega garsiojo bataliono, kovojusio Luhansko srityje, „Piatnaška“ bazė. Krūva žuvusiųjų ir sužeistų. Sunaikinta technika.
Tęsinys – netrukus“, – „Telegram“ kanale rašė S.Haidajus.
Pirmadienio rytą laikinai okupuotame Donecke pasigirdo stiprūs sprogimai. Ten į orą pakilo rusų sandėlis su amunicija, kilo gaisras, prasidėjo galingas šovinių detonavimas. Liudininkų teigimu, pirmieji sprogimai nugriaudėjo apie 4 val. ryto.
Projekto „Locked N` Loaded“ komandos narys A.Sinevičius šiek šiuos, tiek Kryme ir kitur naikinamus priešo amunicijos sandėlius vertina labai pozityviai.
„Aš manau, kad kiekvienas į užnugarį naikinamas ginklų sandėlis, vadavietė ar kažkoks komunikacinis logistinis tinklas neša tik naudą Ukrainos gynėjams ir Ukrainai. Pavyzdžiui, buvo ir vėl tas pats Antonivkos tiltas, Nova Kachovkos tiltas, – prie jų apylinkėse irgi sunaikinta nemažai priešo technikos kolonų.
Tas pats Krymo tiltas turi didžiulį politinį-psichologinį efektą. Ne tik Rusijos kariams, bet ir visuomenei. Vienareikšmiškai tai prisideda prie kovos“, – komentavo jis.
Tačiau ar smūgiai Kryme gali reikšti, kad pusiasalį pavyks susigrąžinti, ekspertas prognozuoti dar nesiryžo. Tai, pasak jo, ateities klausimas.
„Kalbant apie ateitį, mes matome, kad Krymas ilgą laiką buvo neliestas, nes buvo bijoma politinio ir karinio atsako iš Rusijos. Bet dabar, pradėjus atakuoti okupantą Kryme, nieko kaip ir ypatingo oponuojanti agresoriaus pusė neparodė“, – teigė A.Sinevičius.
Galimybė atakuoti taikinius Kryme, pašnekovo įsitikinimu – Vakarų suteiktos ginkluotės nuopelnai.
