Apie tai politologė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Nepadarė svarbių namų darbų
Pasak politologės, interpeliacijų rengimas Vyriausybės nariams šiuo atveju yra dėmesio atkreipimas bei parodymas, kad opozicija yra – ir ne tik yra, bet dar ir dirba. Tačiau šiame darbe ji įžvelgė nemažai spragų.
„Dėl to aš visą laiką sakau, kad labai gerai yra G.Landsbergiui daryti interpeliacijas nors ir kas pusmetį, nes tiesiog jau vien pati pavardė savaime rodo, kad bus dėmesys, ir bus tam tikra prasme geras rezultatas. Bet kokią problemą aš matau dabar – tai, kad opozicija labai garsiai anonsavo apie interpeliacijas ir opozicija turėjo visą vasarą joms parengti. Šiuo metu aš nematau jų turinio.
Kitaip tariant – aš turiu anonsą apie tas interpeliacijas, turiu informaciją apie jų būsimą faktą, bet turinio nėra. Tai čia opozicija padarė „a“, bet nepadarė „b“. Ji nepasiruošė ir nepadarė namų darbų, kas yra labai svarbu.
Ta viešųjų ryšių dalis iš esmės yra padaryta, bet be viešųjų ryšių turi būti ir turinys – ji turi parodyti, kad supranta, ką daro, aiškiai mato ministrų padarytas klaidas, konstruoja labai argumentuotus ir konkrečius klausimus“, – aiškino R.Urbonaitė.
Pasak MRU politologės, jeigu opozicija tos „b“ dalies taip ir neatliks, ji gali tik dar labiau save sukompromituoti.
„Vietoje to, kad ji turėtų ir gerus viešuosius ryšius, ir parodytų, jog jie supranta ir žino, atlieka realią kontrolės funkciją, tai jie dabar gali sulaukti priešingo rezultato ir pasiųsti signalą, kad mes nesame pakankamai pajėgūs ir kompetentingi“, – vertino specialistė.
Paklausta, pagal kokius kriterijus apskritai išrinkti ministrai, apie kurių interpeliacijas galvojama, R.Urbonaitė tvirtino, jog po padidinamuoju stiklu atsidūrę Vyriausybės nariai susiję su itin jautriomis sritimis, kurios liečia visą visuomenę.
„Matome, kad kultūros ministro nėra, nes nelabai ką mes apie jį žinome ir girdime. Kitas dalykas, tai yra ir partijų vadovai, nes G.Landsbergis ir A.Armonaitė yra partijų vadovai – tai yra dar vienas momentas, ir jie yra pakankamai nemėgstami.
Kitaip tariant, pabarstyti dar daugiau druskos ant žaizdos visada nebloga taktika, jei nori savo oponentui kuo skaudžiau įgelti. Iš kitos pusės, ko norėčiau, tai konstruktyvumo, ir kad pagaliau atsirastų tas turinys“, – kalbėjo pašnekovė.
Visgi, anot politologės, šiuo metu itin susiskaldžiusi ir fragmentuota yra pati opozicija, tad tikėtis vieningumo iš jos pačios kol kas neverta.
„Dėl to mes net neturime opozicijos lyderio, opozicija jo nesugeba išsirinkti. Maksimaliai, ką ji gali, tai sugalvoti protestą ir neateiti į Seimo posėdžius – tada visiems tinka ir patinka, ir tada jau čia kažkoks vieningumas atsiranda.
Bet iš esmės mes nematome vieningumo nei dėl interpeliacijos klausimo, nei sugebama išsirinkti opozicijos lyderio, žiūrima visiškai į skirtingas puses, nelabai siekiama susitarti“, – pastebėjo R.Urbonaitė.
Ekspertė pažymėjo, kad toks opozicijos atstovų susiskaldymas gali reikšti ir tai, jog kitoje Seimo kadencijoje konstruktyvumo galimai taip pat nebūtų daug.
„Kai kiekvieni bando sau užsidėti tikrosios opozicijos karūną, tai paskui tu supranti, kad čia ir yra esmė – jie net nesugeba susitarti, o tai reiškia aiškų signalą ir valdantiesiems, kad tokia opozicija nevykdys labai sisteminės ir stiprios kontrolės.
Kitas dalykas – tai nėra opozicija, kuri gali turėti alternatyvą dabartiniams valdantiesiems. Jei žiūrėsime į 2024 metų rinkimus, jei šios opozicijos žmonės surinks pakankamai balsų, kad galėtų kažką formuoti, kaip jie suformuos? <...> Tokios galbūt būsimos valdančiosios daugumos, kuri susidėtų iš dabartinės opozicijos, tvarumas būtų su labai dideliu klaustuku. Turime gerą chaosą ir mažai konstruktyvumo bei sutelktumo“, – komentavo R.Urbonaitė.
Vienybės neprognozuoja ir toliau
Pasak politologės, nors parlamentarai turi daugybę galimybių komunikuoti su kolegomis Seime ir užduoti klausimus ministrams, pats interpeliacijos žanras nėra blogas, jei jos turinys gali duoti realių ir apčiuopiamų rezultatų.
„Jeigu yra geri klausimai, jeigu tai yra konstruktyvus turinys, kuris priverčia ministrą ištransliuoti savo poziciją – kodėl gi ne? Tai yra galimybė ministrams ištransliuoti tai, ką jie nori, ir turėti tam pakankamai laiko. Aš esu visai už, tik nesu už, kai tuo yra piktnaudžiaujama ir nesirūpinama tos interpeliacijos turiniu“, – svarstė MRU lektorė.
Paklausta, ar rudenį, prasidėjus naujajai Seimo sesijai, parlamente galima tikėtis daugiau vienybės, R.Urbonaitė neslėpė abejonių, tačiau pridūrė, kad krizių akivaizdoje daugiau saugumo visuomenei tikrai norėtųsi.
„Konstruktyvumo norisi palinkėti – ar jo bus, abejonių turiu nemažai. Net ir tarp valdančiųjų tam tikrų pleištų irgi yra jau nemažai, juo labiau tarp opozicijos. Ką jau kalbėti apie kažkokių svarbių sprendimų suderinimą tarp valdančiųjų ir opozicijos. Mes kol kas neturime tam daug potencialo, ir manyčiau, kad mes galime turėti daug triukšmo ir mažai rezultato. Čia turbūt ir yra didžiausia problema“, – vertino politologė.
„Norisi transliavimo, kad mes dirbame, kad mes darome ir mes suprantame, ką darome. Bet kuriuo atveju visuomenei reikia turėti į ką sutelkti viltį, pasitikėti kažkuo, kad tie, kas turi sprendimų priėmimo galią, ja naudojasi profesionaliai ir išmintingai.
Kitaip tariant, krizės metu reikia atramos, o ja politikai ir turėtų tapti, bet tai yra idealus teorinis modelis“, – pridūrė MRU politologė.
