Seimo laikinoji komisija siūlė pritarti D.Kreivio atsakymams į interpeliacijos klausimus. „Už“ tai antradienį balsavo šeši komisijos nariai, penki buvo „prieš“. Seimas pritarė šiam komisijos siūlymui: „už“ pasisakė 71 Seimo narys , „prieš“ – 54, susilaikė penki parlamentarai.
Vadinasi, interpeliacijos procedūra baigta, ministras toliau eis pareigas. Su D.Kreivio atsakymais susipažinti galite čia.
Nors opozicijos ministro pateikti atsakymai, rodos, nesužavėjo, patys valdantieji rytą pradėjo ramiai ir net nesitikėjo, kad bus prieita iki slapto balsavimo.
Ministro atsakymai opozicijos netenkino
Tačiau opozicija ministro pasirodymu neliko patenkinta, nors Seimo salėje jo klausėsi tik apie pusė parlamento mažumos. Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovė Rasa Budbergytė sakė D.Kreivio atsakymuose pasigedusi informacijos, ką ministras padarė nuo 2020 metų, prisiėmęs ministro pareigas.
„Ministras bejėgiškai daužosi ant kranto, kaip žmogus, kuris tikrai neturi nei įrankių, nei žinių, o gal net ir politinio ryžto. Iš ministro pusės tik vyksta kaltinimai buvusių Vyriausybių, buvusių ministrų atžvilgiu.
Jis kalba apie tolimą ateitį, o ateitis šiandien Lietuvos žmonių nešildo – ar kalbėtume apie buitinius vartotojus, ar apie verslą, kuris su nerimu kalba apie tai, kad neišgyvens šios ir ateinančios žiemos“, – nurodė R.Budbergytė.
Socialdemokratė teigė iš ministro pasigedusi patikinimo, kad Vyriausybė pasirūpins kiekvienu.
„Ministras tribūnoje atrodo visai kitoks nei jo atsakymai. Jo atsakymai, akivaizdu, paruošti specialistų, bet pats ministras, kaip politikas, neduoda jokio emocinio saugumo. Jokios žinios nei politikams, nei žmonėms, nei verslui, kad, žiūrėkite, viskas kontroliuojama ir viskas valdoma“, – kalbėjo R.Budbergytė.
Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Andrius Mazuronis sakė D.Kreivio atsakymuose išgirdęs tą patį, ką premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės nariai ir taip kalba visą laiką.
„Išgirdome tą patį, ką girdėjome visą laiką iki šiol – kad kaltos buvusios vyriausybės, ir kad karas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, jo niekas negalėjo nuspėti, ir kad niekas negalėjo nuspėti bei pasiruošti iš jo išplaukiančiai energetikos kainų krizei. Tokia nuomonė, mano manymu, iš principo yra klaidinga.
Sutinku, kad dalis faktorių ir tos pasekmės, su kuriomis susiduriame, priklausė ne nuo mūsų. Tačiau buvo akivaizdu, kad pasekmės bus tokios, kokias šiandien turime, akivaizdu, kad ministerija turėjo ruoštis tokiai įvykių eigai daug anksčiau“, – įvertino A.Mazuronis.
„Dabar matome bėgimą paskui įvykius, o ne bandymą užbėgti įvykiams už akių ir proaktyviai reaguoti“, – pridūrė darbietis.
Didelio pavojaus ministrui nemato
Tačiau valdantieji dar iki D.Kreivio interpeliacijos procedūros pradžios spinduliavo visiška ramybe.
„Ne vienas ekspertas atkreipė dėmesį, kad klausimai yra nelabai kokybiški, tai, mano manymu, didelio pavojaus ministrui ši interpeliacija nekelia“, – tvirtino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė ragino opozicijos atstovus interpeliacijomis netrukdyti Vyriausybės darbo.
„Opozicija tikrai turi daug įrankių savo rankose ir norėtųsi, kad inicijuodama interpeliacijas viena po kitos nedevalvuotų politinių procesų“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad D.Kreivys esą yra kaltinamas dėl dalykų, už kuriuos yra atsakinga karą Ukrainoje sukėlusi Rusija.
„Energetikos kainų šokas ir šuolis yra tiesioginė V.Putino agresijos pasekmė. Prikaišioti ministrui, kad tai įvyko, ar dėl to, jog nuo 2010 metų nieko nebuvo padaryta plėtojant mūsų elektros energijos gamybą Lietuvoje, manau nėra solidu“, – teigė ji.
I.Šimonytė: ministru visiškai pasitikiu
Panašiai situaciją mato ir premjerė I.Šimonytė. Vyriausybės vadovė pabrėžė visiškai pasitikinti savo ministru.
„Opozicijos užmojus vertinu paprastai – opozicija dirba savo darbą. Kiek yra pagrįsti klausimai – čia yra atskiras klausimas, todėl, kad yra interpeliacijoje klausimų, kur vienas klausimas prieštarauja kitam.
Bet tai nėra kažkas naujo ir unikalaus mūsų gerbiamos opozicijos darbe, nes tikrai ne kartą esame sulaukę kaltinimų už tai ir atvirkščiai, t.y. tuo pačiu metu, kai yra kaltinama ir už tai, ir už atvirkščią dalyką.
Aš labai smarkiai dėl to nesistebiu, kaip surašė klausimus, taip. Manau, kad ministras į visus klausimus atsakė. Darbą ministro vertinu tikrai gerai, visiškai ministru pasitikiu“, – pareiškė ministrė pirmininkė.
Ji dar kartą paragino opoziciją nevargti su atskiromis interpeliacijomis ir imtis visos Vyriausybės iškart.
„Matyt, opozicijos teisė interpeliuoti ministrus, kada ji mato reikalą tai daryti. Tik tiek, kad, jeigu opozicija yra nusiteikusi interpeliuoti kas antrą ministrą, aš opozicijai jau kurį laiką turiu optimizavimo pasiūlymą, jog tegul interpeliuoja iš karto visą Vyriausybę, bus du už vieno kainą“, – sakė I.Šimonytė.
Premjerė sureagavo ir į situaciją, kad D.Kreivio interpeliacijos metu Seimo salėje nematyti visų opozicijos atstovų, tų, kurie ir norėjo užduoti klausimus ministrui.
„Opozicija jums pasakys, kad sėdi savo kabinetuose ir stebi ministro pasisakymą žydruosiuose ekranuose. Bet, arba taip yra, arba nėra, aš gi neisiu ir netikrinsiu. Čia turbūt ne pirmas kartas, kai Seime gauni klausimą, ir tikrai nematai, kad kažkam labai įdomu išgirsti atsakymą.
Tiesiog toks žanras, ką padarysi“, – juokėsi ji.
Sukritikavo klausimus
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas savo ruožtu teigė, kad interpeliacijos D.Kreiviui klausimai opozicijai garbės nedaro.
„Toji interpeliacija primena „kodėlčiuko“ žanrą, nes opozicija, nesugebėdama suformuluoti konkrečių priekaištų energetikos ministrui, interpeliacijoje tiesiog pradėjo klausinėti, tai ką jūs darote – nors Vyriausybės programoje aiškiai parašyta, ką Energetikos ministerija daro.
Tai niekam garbės nedarantis tekstas, tie klausimai, kuriuos pamačiau prieš akis. Manau, kad su tokiomis interpeliacijomis žaisti nereikėtų“, – teigė V.Mitalas.
Energetikos ministras konservatorius D.Kreivys antradienį Seime atsakys į opozicijos jam inicijuotos interpeliacijos klausimus. Išklausius ministro atsakymų bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui jiems pritarti arba nepritarti.
Jeigu ministro atsakymas į klausimus pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Nepasitikėjimas energetikos ministrui reiškiamas dėl kritiškos situacijos energetikoje. Dokumentą pasirašė 62 opozicijai priklausantys parlamentarai, o interpeliaciją D.Kreiviui inicijavo socialdemokratai.
Tai yra jau trečioji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šį birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.
Be to, opozicija žada interpeliacijas rengti aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis (29) parlamentarų.
