„Reikia vertinti valstybės galimybes. Pasigirsta nemažai pasiūlymų, kurie prasilenkia su tokiomis realiomis galimybėmis. Manau, kad svarbu nesukelti nepagrįstų lūkesčių gyventojams ir daryti tai, kas yra dabartinėmis galimybėmis įmanoma“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Seimo vadovė.
Todėl, tęsė V. Čmilytė-Nielsen, prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymai „įšaldyti“ dabartines elektros kainas buitiniams vartotojams ties 24 centų už kilovatvalandę riba nėra pats racionaliausias pasiūlymas.
„Įvardijimas tam tikrų lubų, nepateikiant paskaičiavimų, nepateikiant pagrindimo – tai nėra pats racionaliausias būdas“, – sakė politikė.
Be to, ji pažymėjo, kad šis klausimas yra premjerės atsakomybė ir to, akcentavo Seimo pirmininkė, reikėtų laikytis.
„Šiuo atveju, matyt, Vyriausybė veikia taip, kad premjerė įpareigoja vieną ar kitą ministrą kažką daryti. To reikėtų laikytis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ganėtinai skeptiškai Seimo vadovė įvertinto ir G. Nausėdos antradienį išsakytą nuomonę, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje. LRT televizijai duotame interviu prezidentas leido suprasti, kad nuo šio klausimo priklausys, ar jis toliau pasitikės interpeliacijos išvengusiu ministru.
„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyksta įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – interviu LRT antradienį sakė G. Nausėda.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė pažymėjo, kad įpareigojimus ministrams dalina ne prezidentas, bet ministrė pirmininkė.
„Tokia jau mūsų politinė sistema, kad atskiriems ministrams įpareigojimus dalina premjerė – Seimas vykdo parlamentinę kontrolę, o prezidentas Lietuvai atstovauja sunkiose ir labai svarbiose derybose – Europos Vadovų Taryboje. Matyt, to ir turime laikytis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
G. Nausėda antradienį interviu LRT sureagavo į premjerės Ingridos Šimonytės išsakytą kritiką, esą prezidentas, viešai komentuodamas kaip reikėtų elgtis dėl augančių elektros kainų, nori būti „truputį Vyriausybe“. G. Nausėdos teigimu, prezidentas yra lygiai tokia pati politinio proceso dalis, kaip ir Vyriausybė. Todėl, leidžia suprasti šalies vadovas, premjerės argumentavimas – nėra teisingas.
„Šalies prezidentas yra lygiai tokia pati politinio proceso dalis, kaip yra ir Vyriausybė. Priminsiu, kad pagal Lietuvos Respublikos konstitucinę struktūrą prezidentas yra vykdomosios valdžios institucija. Ir, be jokios abejonės, prezidentas privalo turėti savo požiūrį į vidaus politikos klausimus. Aš nekvestionuoju, jeigu premjerė keliauja į užsienio valstybes arba susitinka su užsienio valstybių atstovais, nesakau, kad Vyriausybė nori būti truputį prezidentu arba premjerė nori būti truputį prezidentu“, – antradienį interviu LRT televizijai sakė prezidentas.
