„Aš manau, kad tos valstybės institucijos – turiu omenyje ir energetikos institucijas, kurios kontroliuoja ir turi prižiūrėti mūsų kritinės infrastruktūros objektus, tai apsaugai irgi turi skirti resursus“ – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
„Kiekviena institucija turi ne tik apeliuoti, kad Kariuomenė viską padarys, bet turi atlikti ir savo darbus“, – pabrėžė jis.
Klausimai dėl SGD terminalo saugumo kilo po to, kai pirmadienį Baltijos jūroje prie Danijos Bornholmo salos krantų esančiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose įvyko trys nuotėkiai. Ketvirtadienio rytą pranešta apie ketvirtąjį dujų nuotėkį. A. Anušausko teigimu, SGD terminalo apsauga buvo sustiprinta jau vasario mėnesį, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Tačiau kokių priemonių imtasi pastaruoju metu, ministras nedetalizavo.
„Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva ėmėsi saugumo priemonių, kad mūsų Suskystintų dujų terminalas būtų apsaugotas, stipriau saugomas. Tie kroviniai, kurie keliauja link jo, taip pat būtų iš anksto saugomi. Mūsų Karinio jūrų laivyno pajėgos palydi tuos laivus, kad sąlyginai būtų saugiau“, – teigė politikas.
ELTA primena, kad šiuo metu daugiausiai dujų Europai tiekianti Norvegija pareiškė sustiprinsianti savo naftos įrenginių saugumą po įtariamo sabotažo „Nord Stream“ dujotiekiuose Baltijos jūroje.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti nuotėkio Baltijos jūros dujotiekio „Nord Stream“ vamzdynuose, trečiadienį pranešė Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde.
