Kremlių ir Minską lankantys Lietuvos veikėjai: kaip savotiškus išdavikus mini ir tam tikrus politikus

„Mažai išsilavinusi ir paviršutiniška visuomenė yra labai lengvas grobis autoritariniams ir totalitariniams režimams, nes ji nesigilina, neišmoksta atpažinti dezinformacijos ar manipuliacijos – dėl to mes ir turime „šeimų maršus“, – sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

 ​„Mažai išsilavinusi ir paviršutiniška visuomenė yra labai lengvas grobis autoritariniams ir totalitariniams režimams, nes ji nesigilina, neišmoksta atpažinti dezinformacijos ar manipuliacijos – dėl to mes ir turime „Šeimų maršus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.<br>„Yputube“ stop kadras
 ​„Mažai išsilavinusi ir paviršutiniška visuomenė yra labai lengvas grobis autoritariniams ir totalitariniams režimams, nes ji nesigilina, neišmoksta atpažinti dezinformacijos ar manipuliacijos – dėl to mes ir turime „Šeimų maršus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.<br>„Yputube“ stop kadras
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 ​„Mažai išsilavinusi ir paviršutiniška visuomenė yra labai lengvas grobis autoritariniams ir totalitariniams režimams, nes ji nesigilina, neišmoksta atpažinti dezinformacijos ar manipuliacijos – dėl to mes ir turime „Šeimų maršus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.<br> Lrytas.lt koliažas
 ​„Mažai išsilavinusi ir paviršutiniška visuomenė yra labai lengvas grobis autoritariniams ir totalitariniams režimams, nes ji nesigilina, neišmoksta atpažinti dezinformacijos ar manipuliacijos – dėl to mes ir turime „Šeimų maršus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.<br> Lrytas.lt koliažas
Dainius Žalimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Žalimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos šeimų sąjūdis<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos šeimų sąjūdis<br>V.Skaraičio nuotr.
Dainius Žalimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Žalimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Erika Švenčionienė<br>T.Bauro nuotr.
Erika Švenčionienė<br>T.Bauro nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Erika Švenčionienė<br>T.Bauro nuotr.
Erika Švenčionienė<br>T.Bauro nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Didysis šeimų maršas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2022-12-01 17:52, atnaujinta 2022-12-02 08:54

Pasak teisininko, šiandien Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje matome ir Lietuvoje aktyviai veikiančias antivalstybininkų grupes, kurių veiksmai jau seniai „prašosi“ Baudžiamojo kodekso.

Apie tai D.Žalimas šią savaitę kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“.

Prisiminė ir dalies Lietuvos politikų retoriką

„Mes turime tam tikrą kategoriją žmonių, kurie atvirai veikia prieš Lietuvos valstybę – yra žmonės, kurie labai atvirai dalyvauja Rusijos, Baltarusijos televizijų laidose, ir jie atvirai eina išdavystės keliu. Jie sąmoningai platina šitų užsienio valstybių dezinformaciją.

Jau net terminijoje galima pastebėti – žinote, kaip jie kalba apie Lietuvos teisėtą valdžią? Sako, kad jie yra laikinieji teritorijos administratoriai.

Čia yra rusiškas naratyvas – konkrečiai Putino Rusijos naratyvas, pradėtas nuo to, kad Ukrainoje yra neteisėta laikina valdžia, savotiška teritorijų administracija, visai šaliai šitą yra įdiegę“, – kalbėdamas apie prieš Lietuvą veikiančias grupes aiškino VDU Teisės fakulteto dekanas.

Kaip pavyzdį jis taip pat pateikė ir situaciją Armėnijoje, kurios dabartinė valdžia ypač neįtinka Rusijai.

„Neseniai teko pastebėti, kas buvo kalbama apie Armėniją, nes Armėnijos politika dabar nelabai įtinka Rusijai – ten pasikeitė valdžia ir dabar nebėra tokia prorusiška, arba, galima sakyti, visai nebėra prorusiška.

Ir kai mato tam tikrus judesius link Europos, kai Rusija gali tapti nebereikalinga, aukšti Rusijos politikai, įtakingi valstybės Dūmos nariai tiesiog kalba apie tai, kad Armėnija yra neva neteisėtai išstojusi iš Sovietų Sąjungos, ir Rusija gali bet kada ją okupuoti.

Jūs galvojate, apie mus taip pat nekalba? Ir štai turime organizacijas, kurios atvirai tuo užsiima. Žinoma, eilinį kartą galėčiau pakartoti klausimą, kur yra mūsų prokuratūra, bet čia yra ilgesnių diskusijų reikalaujantis dalykas“, – kalbėjo pašnekovas.

Tiesa, pasak D.Žalimo, toks dalyvavimas dezinformacinėse operacijose tikrai nėra atsitiktinis ir nutikęs būtent dabar.

„Akivaizdu, kad Rusijos ir Baltarusijos režimai vykdo tai sąmoningai, iš anksto suplanavę, ir akivaizdu, kad tai yra specialios operacijos, nukreiptos prieš Lietuvą. Ir kada žmonės kartu neigia Lietuvos okupaciją, kalba apie tai, kad Rusija kariauja šventą išvaduojamąjį nuo nacizmo karą Ukrainoje – čia ta pati asmenų kategorija, ir tai yra atvira išdavystė.

Kodėl visa tai teisiškai nėra įvertinama, nors čia kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius galima būtų suminėti, klausimas jau nebe man. Aš manau, kad būtų buvę galima jau labai seniai jų šitą veiklą įvertinti“, – teigė buvęs KT pirmininkas.

Tiesa, D.Žalimas kaip savotiškus išdavikus paminėjo ir tam tikrus politikus, kurie siekdami asmeninės naudos dar visai neseniai ragino palaikyti glaudesnius santykius su ta pačia Rusija ar net Kinija.

„Yra tokių žmonių, kurie perkeltine prasme išduoda Lietuvos interesus, kai jie pernelyg įninka į savo subjektyvias politines ambicines kovas.

Puikiausiai prisimename, kad kai kurios Lietuvos partijos ir kai kurie Lietuvos politiniai lyderiai dar visai neseniai agitavo už artimesnius santykius su Kinijos Liaudies Respublika, agitavo už tai, kad Lietuva suartėtų su Rusija, kad prasidėtų kažkoks dialogas su Rusija.

Kalbėkime atvirai – visa tai buvo jau seniai prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, nes aš Rusijos karą prieš Ukrainą skaičiuoju nuo 2013 metų pabaigos, kai prieš Ukrainą pradėta veikti atvirais kariniais būdais, arba bent nuo Krymo okupacijos ir aneksijos. Tai kaip čia vadinti? Aš suprantu, kad jie savotiškai ieško populiarumo, bet aš nemanau, kad tai yra pozicija, atitinkanti Lietuvos interesus.

Manau, visa įvykių eiga parodė, kad mes labai galime apgailestauti, kad Lietuvos balso Vakarai neįsiklauso, nes manau, jau reikėjo pradėti gerokai seniau“, – vertino teisininkas.

Įžvelgia sąsajų ir su žmogaus teisių klausimais

Jo manymu, veikimu prieš Lietuvą galima vadinti ne tik veikimą prieš Lietuvos nepriklausomybę, bet ir veikimą prieš pačią demokratiją iš esmės.

„Turiu omenyje žmones, kurie galvoja, kad yra alternatyva atstovaujamai demokratijai, yra alternatyva Lietuvos Respublikos Seimui, kaip tautos atstovybei, galbūt kažkas ilgisi diktatūrinių laikų – tai irgi yra veikimas prieš Lietuvą.

Mes galime daug kritikuoti, ir aš pats ne vieną kritinę mintį turėčiau apie dabartinę situaciją Lietuvoje, bet vien jau tai, kad mes galime kritikuoti ir nesusilaukti dėl to jokios bausmės, tai jau yra demokratijos pasiekimas. Norėtųsi, kad žmonės daugiau tai vertintų“, – svarstė D.Žalimas.

Tačiau jis pabrėžė ir tai, jog demokratija vis dėlto turi turėti savo dantis ir mokėti gintis.

„Manau, kad esame per daug tolerantiški tam, ką aš vadinu demagogija, dezinformacija, karo propaganda. Čia tolerancijos Lietuvoje kartais yra tikrai per daug“, – sakė profesorius.

D.Žalimo teigimu, su demokratija galima sieti ir aktualiausius žmogaus teisių klausimus, kurie vis dar skaldo Lietuvos visuomenę – pavyzdžiui, lygios moterų ir vyrų teisės ar tos pačios lyties porų santykių įteisinimas. Jis įsitikinęs, kad tam tikrų klausimų demonizavimas taip pat yra vienas iš Kremliaus režimo tikslų.

„Yra mitų, kad neva tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimas pažeistų, sugriautų tradicines šeimas ir Lietuvos visuomenę. Kodėl aš sakau, kad tai yra tiesiogiai susiję su demokratijos kokybe ir tam tikra prasme net su šalies nepriklausomybe?

Visų pirma, tikra vakarietiška, europinė demokratija yra pagrįsta tolerancija, pliuralizmu, ir kažkam gal gali nepatikti tos pačios lyties asmenų santykiai, bet, kita vertus, o koks jų reikalas? <...>

Tik tada visuomenė bus stipri, kai bus tinkamai atsižvelgiama ir į mažumų interesus. Ar pripažinimas šeima žeidžia kažkieno interesus? Nemanau. Nemanau, kad staiga skirtingų lyčių asmenys išsiskirs dėl to, kad įteisinsime tos pačios lyties asmenų santykius“, – svarstė pašnekovas.

Nors tokie vyraujantys stereotipai, anot VDU Teisės fakulteto dekano, yra ir pačios visuomenės sukurtas produktas, tokia ideologija yra itin susieta ir su vadinamuoju „rusų pasauliu“.

„Tai yra visiškai ideologinė bendrystė su rusų pasauliu. Čia yra vienas iš rusų pasaulio kertinių akmenų – priešinimasis neva neigiamai Vakarų liberaliai įtakai. Kai matai, kad mūsų net Katalikų bažnyčios hierarchai kalba vienoda kalba, kaip vadinamasis rusų patriarchas, kuris realiai yra Rusijos režimo vienas iš įrankių ir labiausiai karo propagandoje nusipelniusių asmenų, tai tiesiog sutrinki.

Jeigu mes pasiduosime šiems antidemokratiniams ir antihumanistiniams naratyvams, tada nėra jokios priežasties teigti, kad mes būtinai turime būti su Vakarais“, – pabrėžė D.Žalimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.