Atlikto tyrimo duomenys leido sukonstruoti unikalų Demokratijos Tvarumo Indeksą: tai naujas rodiklis, padedantis visapusiškai įvertinti Lietuvos gyventojų paramą liberalios demokratijos principams, pasirengimą ginti demokratiją nuo galimų suvaržymų ir faktinę demokratijos būklę šalyje bei pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Pirmojo Demokratijos tvarumo indekso vertė – 53,5 balo (iš 100 galimų). Indekso vertę mažina nepasitikėjimas politinėmis institucijomis ir daugeliui gyventojų būdingas nepasitenkinimas tuo, kaip demokratija veikia praktiškai. Šį indeksą ketinama atnaujinti kasmet, siekiant įvertinti, kaip kinta Lietuvos visuomenės pritarimas demokratijos principams ir jos funkcionavimui šalyje.
Galima pastebėti, kad kaip būtiniausius demokratijos bruožus Lietuvos gyventojai vertina įsitikinimų ir žodžio laisvę, laisvus rinkimus bei lygias moterų ir vyrų teises: visų jų vidurkiai yra po 8,8 balo iš 10, o kaip būtinus bruožus juos pasirinko apie 57–60 proc. respondentų.
„Kalbant apie indeksus ir jų sudėtines dalis, įdomu pasirodė tai, kad dviejų ir daugiau partijų konkurencija rinkimuose, kaip visiškai būtinas demokratijos bruožas, yra nurodomas rečiau, nei kiti elementai – teisės viršenybė, laisvi rinkimai, žodžio laisvė. Tai smarkiai nemažina liberalios demokratijos suvokimo indekso, kuris tikrai gana aukštas, tačiau galimai rodo, kad dalis lietuvių demokratinius rinkimus įsivaizduoja labiau kaip nepriklausomų kandidatų kovą“, – komentuoja tyrimo autorius Mažvydas Jastramskis.
Kaip teigia M. Jastramskis, politinio pasitikėjimo didinimas valstybinėms institucijoms išlieka vienu didžiausių mūsų valstybės iššūkių. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų skeptiškai vertina skirtingų Lietuvos demokratinių institucijų veiklą ir jų atliepumą visuomenei.
„Bendrai politinis pasitikėjimas turi du paaiškinimus – kultūrinį ir valdžios veiksmingumo. Daugiau pasitikima institucijomis ten, kur žmonės labiau pasitiki vieni kitais ir/ arba mano, kad valdžia dirba gerai. Taigi, viena vertus, mūsų politinis pasitikėjimas būtų didesnis, jeigu kaip visuomenė vieni kitais daugiau pasitikėtume. Kita vertus, iš tyrimo gana akivaizdu, kad lietuviai prastai vertina institucijų veikimą, jų atliepumą visuomenei – pasitenkinimo demokratija indeksas, apimantis tokių rodiklių, kaip kovos su korupcija ir kieno interesams dirba valdžia, vertinimą, yra žemiausias iš visų Demokratijos tvarumo indekso dalių“, – pažymi M. Jastramskis.
Kalbant apie politines vidaus institucijas, yra daugiau pasitikinčiųjų nei nepasitikinčiųjų prezidento institucija. Tuo tarpu politinės partijos, Seimas ir Vyriausybė pasižymi ženkliai mažesniu pasitikėjimo lygiu. „Viena vertus, šios institucijos yra politiškai šališkos, yra labai geras angliškas terminas partisan – kai prezidentai pas mus įprastai yra nepartiniai, kažkiek nutolę nuo politinių kovų. Mažas aktyvumas rinkimuose lemia tai, kad Seimą išrenka pusė rinkėjų, o einamą valdančiąją daugumą – dar mažiau. Tikriausiai sunku pasitikėti tais, kurių nerinkai“, – pastebi M. Jastramskis.
Paramą demokratijai galima vertinti kaip nuolat vykstančią kovą tarp skirtingų pasaulėžiūrų – demokratinių Vakarų ir autoritarinių Rytų. Dalis Lietuvos visuomenės vis dar pritaria Rusijos ir Kinijos propagandiniams naratyvams. „Demokratijos tvarumo barometras“ parodė, kad Lietuvos gyventojai mažiausiai atsparūs yra ekonominiams propagandos naratyvams, kuriais Rusijos ir Kinijos autoritariniai režimai akcentuoja bendradarbiavimo su jais naudą.
Pasak M. Jastramskio, tikėtina, kad mažesnis atsparumas ekonominiams naratyvams yra susijęs su dalies gyventojų manymu, jog kažkaip įmanoma subalansuoti saugumą ir ekonominius Lietuvos interesus. „Kai kurie žmonės tikriausiai realiai pajaučia nuostolius dėl sumažėjusių prekybos apimčių su Rusija ir Kinija, todėl jų nuostatos krypsta į pragmatinę pusę. Visgi norėčiau pabrėžti, kad kai kalbama apie hipotetinę situaciją – anksčiau minėti eksperimento rezultatai – Lietuvos visuomenė beveik vienareikšmiškai renkasi demokratinių valstybių prekybos klubą.
Šalia to visgi reikia pasidžiaugti, kad atsparumas politinei Rusijos propagandai apie karą Ukrainoje, NATO ir panašius dalykus yra gana didelis“, – teigia tyrimo autorius. Vis dėlto galima atkreipti dėmesį į tai, jog dalis Rusijos politinių naratyvų vis dar pasiekia nemažą dalį Lietuvos gyventojų. Tarkime, daugiau nei 20 proc. apklaustųjų mano, kad „NATO ir JAV pakurstė karą Ukrainoje“.
Vis dėlto tyrime atlikto apklausos eksperimento rezultatai rodo didelius skirtumus demokratijos naudai. „Atsitiktinai atrinktos pusės respondentų klausėme, ar jie pritartų ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui su autoritarine valstybe, o kitos pusės su – demokratine. Išlaikant identišką galimą ekonominę naudą abiejose sąlygose, paaiškėjo, kad lietuviai yra gerokai labiau linkę remti bendradarbiavimą su demokratijomis. Tai rodo, kad save tvirtai matome kaip demokratinio pasaulio dalį“, – komentuoja M. Jastramskis.
Tyrimas bus pristatytas gruodžio 13 d. vyksiančios RESC 8-osios užsienio politikos konferencijos, skirtos „Diplomatijos šefui“ Stasiui Lozoraičiui atminti metu.
