Mažumos parlamentarai pastebėjo, kad Seimas gruodžio 13 dieną dar kartą trims mėnesiams pratęsė nepaprastosios padėties galiojimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, tačiau vos po trijų dienų, gruodžio 16 dieną, kariai buvo atšaukti iš pasienio.
A.Anušauskas pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenės parama Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) ir toliau tęsiama.
„Atsižvelgus į realią situaciją, įrengus fizinį barjerą bei stebėjimo sistemas pasienyje, atsirado galimybė modifikuoti kariuomenės teikiamą paramą, kad ji būtų efektyvesnė.
Vietoje patruliavimo pasienyje pereita prie kito, šiuo metu efektyvesnio veikimo modelio – dabar parama yra teikiama budinčių taikos meto užduočių pajėgomis, iki 60 budinčių karių yra pasirengę reaguoti į galimus skaitlingesnius valstybės sienos pažeidimo incidentus nedelsiant“, – nurodė A.Anušauskas.
Anot jo, esant poreikiui, galima remtis Lietuvos kariuomenės pajėgumais situacijos stebėjimui iš oro, panaudojant bepiločius arba sraigtasparnius.
„Lietuvos kariuomenė skiria greitojo reagavimo grupę ir yra pasiruošusi nedelsiant talkinti VSAT, jeigu prireiks valdyti konkrečią situaciją“, – nurodė ministras.
A.Anušauskas kalbėjo, kad tiek mobilizacija Rusijos ginkluotosiose pajėgose, tiek dalies dalinių permetimas į Baltarusijos teritoriją rodo, kad potencialios grėsmės yra labai dinamiškos.
„Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi vykdyti tiesiogines funkcijas – ginti mūsų valstybę. Taikant buvusį paramos modelį, didelė dalis krašto apsaugos savanorių pajėgų karių praktiškai negalėjo vykdyti karinio rengimo, bet toks buvo sprendimas, kadangi reikėjo daugiau pajėgumų sienai saugoti“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Ministras pabrėžė, kad situacijai pasienyje keičiantis – jeigu ženkliai išaugtų nelegalių migrantų srautai – KAM, kariuomenė yra pasirengusi peržiūrėti ir pakeisti pagalbos pobūdį.
„Dėl situacijos mūsų kaiminystėje yra poreikis Lietuvos kariuomenei maksimaliai susitelkti į kovinį rengimą, kad, esant konvencinei grėsmei, galėtų tinkamai reaguoti“, – apibendrino ministras.
A.Bilotaitė: kariuomenė tarnybai padeda nuolat
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pridūrė, jog toks sprendimas priimant atsižvelgiant į kelias svarbias aplinkybes.
„Seimo nutarime dėl nepaprastosios padėties yra numatyta galimybė nepaprastosios padėties metu pasitelkti Lietuvos kariuomenę valstybės sienos apsaugos stiprinimui. Dėl kariuomenės pasitelkimo būtinybės ir konkrečios pasitelkimo procedūros sprendžia už nepaprastosios padėties valdymą atsakinga institucija, šiuo atveju – Vidaus reikalų ministerija.
VRM į KAM dėl kariuomenės pasitelkimo raštu kreipėsi gruodžio 15 dieną, tačiau, išanalizavus situaciją bei žvalgybinę informaciją, taip pat įvertinus visas investicijas į valstybės sienos apsaugą bei dėl oro sąlygų sąlyginai sumažėjusius neteisėtos migracijos srautus, taip pat dėl 200 likusių neteisėtų migrantų apgyvendinimo centruose perdislokavus VSAT pareigūnus, buvo sutarta pasirinkti lankstesnį kariuomenės pasitelkimo būdą.
Tai yra – pakeisti jį iš karių fizinio budėjimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje į reagavimo per nustatytą laiką į pasienio incidentus algoritmą. Paprasčiau tariant – pereinant prie reagavimo pajėgumų“, – dėstė A.Bilotaitė.
Ministrė pažymėjo, jog Lietuvos kariuomenė pagalbą VSAT ir jos pareigūnams nepertraukiamai teikia nuo praėjusios vasaros.
„Lietuvos kariuomenė ir toliau tęsia paramą VSAT, skirdama greitojo reagavimo grupes, kurios nustatytoje parengtyje budi nuolatinės dislokacijos vietose ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į iškilusius incidentus. Laikinai nusprendėme taikyti tokią reagavimo, o ne fizinio buvimo formą, bet noriu pabrėžti – jeigu situacija prie valstybės sienos keistųsi, nedelsiant būtų sugrįžta prie fizinio karių budėjimo.
Šiuo metu indikacijų iš kompetentingų institucijų dėl grėsmių padidėjimo nėra gauta“, – aiškino VRM vadovė.
Pasak A.Bilotaitės, Lietuvos valstybės sienos apsauga šiuo metu sustiprinta maksimaliai.
„Prie valstybės sienos dirba maksimalus pareigūnų skaičius, automatizuota sienos stebėjimo sistema stebi daugiau kaip 119 kilometrų ilgio jūros sieną, taip pat visą sienos su Rusija ruožą, stebėjimo sistemos baigiamos diegti ir pasienyje su Baltarusija.
Iki metų pabaigos automatizuotai matysime 94 proc. valstybės sienos su Baltarusija. Ruožai, kur dar nėra stacionarios stebėjimo sistemos, bus stebimi mobiliomis vaizdo fiksavimo kameromis“, – dėstė ministrė.
Valstietei Guodai Burokienei pasiteiravus, kodėl apskritai reikėjo skelbti nepaprastąją padėtį, jei viską galima sutvarkyti iš turimų resursų ir pajėgų, ministrė pažymėjo, kad nepaprastąją padėtį reikėjo skelbti dėl kelių priežasčių.
„Nepaprastoji padėtis Lietuvoje buvo priimta ne tik dėl to, kad būtų galimybė pasitelkti kariuomenės pajėgas, bet ir dėl kitų dalykų. Jis leidžia mums įtvirtinti neįleidimo sprendimą, antras dalykas – tai yra apsunkinta vizų išdavimo tvarka, ir trečias momentas – Rusijos piliečių regioninis neįleidimo sprendimas. Jis taip pat yra įtvirtintas šiame nutarimo projekte“, – teigė A.Bilotaitė.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pasieniečiams patruliuoti prie sienos su Baltarusija talkino daugiau nei metus – nuo praėjusių metų vasarą kilusios migrantų krizės.
Situacijai stabilizavusis, kariuomenės vadovybė kurį laiką bandė įtikinti politikus, kad jų pagalba nebėra būtina, o dirbdami pasienyje kariai atitraukiami nuo pagrindinių užduočių vykdymo.
Dėl migrantų antplūdžio pernai lapkritį pasienyje su Baltarusija buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Ji truko iki sausio vidurio.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, nepaprastosios padėties režimas įvestas visoje šalyje, tačiau vėliau taip pat paliktas tik pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19 tūkstančių. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą. Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva jų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka.
