Savo pamąstymais apie svarbiausius 2022-ųjų įvykius V.Landsbergis dalijosi „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Prakalbo apie pasikeitusią žmonijos psichologiją
Paklaustas, kaip Lietuvai sekėsi atlaikyti šių metų vidinius bei išorinius iššūkius, profesorius svarstė, jog 2022-ieji buvo kupini „sumaiščių, nesąmonių ir žiaurumų“.
„Ypač Ukrainos užpuolimas ir karas, vedamas be galo žiauriomis, sadistinėmis priemonėmis, naikinant gyvenvietes, žmones, civilius, kurie tarsi nekariauja, bet juos žudo, ir turbūt galvoja, kad privers Ukrainą kapituliuoti.
Tai lyg teroristas, pagrobęs kokį nors žmogų, laiko jam prie galvos pistoletą ir reikalauja iš artimųjų ar iš jo paties, kad viską atiduotų, pasirašytų, jog savo valia atiduodi viską, ką turi, ir mes tave paliksime gyvą. Tai tokia situacija, kuri būtų žinoma iš kriminalinių kronikų, nuolatinių istorijų apie gangsterius, tai dabar ji vyksta pasaulyje ir yra tas didysis gangsteris, kurio labai daug kas bijo, ir nėra policijos, kuri galėtų jį sutramdyti. Ir policija bijo.
Tai štai, kur mes esame atsidūrę. Visos kitos problemėlės yra smulkmenos, palyginus su tuo, kur esame atsidūrę“, – aiškino V.Landsbergis.
Pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas taip pat išskyrė ir itin pablogėjusią žmonių psichologinę būseną, kuri esą šiandien leidžia tokius žiaurumus toleruoti.
„Žmonės yra žiaurūs ir darosi vis žiauresni. Vis mažiau atjautos tam, kurį terorizuoja, žudo ir kankina. Pavyzdžiui, Ukraina yra tiesiog kankinama, o kas ją atjaučia? Yra skaičiavimai, kiek ji atlaikys, kas jai po to bus, ar ji pasiduos, ar nepasiduos, o gal Rusijai pritrūks peilių žmonėms pjauti?
Ir tokia stebėtojų kompanija aplinkui filosofuoja. Tai gana nykus tokio pasaulio vaizdas“, – pastebėjo V.Landsbergis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad pasaulio akys dėl Rusijos šiemet atsivėrė dar nepakankamai, profesorius tvirtino, jog vis dar nesuvokiama, kad yra kariaujama ne prieš Ukrainą.
„Pasaulis manė, kad jis yra tvarkomas pagal tam tikrus principus – kokio nors teisingumo, žmoniškumo, vilčių. Dabar jam rodo, kad užmirškite – pasaulis jau yra ir bus kitoks, ir bus žiaurus bei negailestingas. Jūs gal ir turite jėgą, bet bijote, tai jūs pralaimėsite, arba jums bus pasakyta, kaip jūs turite gyventi, galvoti, ką daryti“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Pasak pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo, klaidingai galvojama, kad reikia kalbėti būtent apie Ukrainos pergalę arba pralaimėjimą – esą kol visas demokratinis pasaulis nejaučia bendrumo ir solidarumo, kad tai bus žmonijos „laimėjimas prieš beprotį“, tol laimėjimų galime ir nesulaukti.
„Ten siautėja beprotis, sadistas ir žmogžudys. Ukraina yra kankinė, kuri šiaip taip ginasi, drąsiai ir pasiaukojančiai ginasi, jai padeda gintis, bet ne tiek, kiek reikėtų. Ir tada yra trys pusės, nors turėtų būti tik dvi pusės – žmogėdrų pasaulis ir žmonių pasaulis.
Žmogėdros siautėja, suėda žmones, o dar kiti žmonės nežino, kur jie turi prisiglausti – ar prie tų vargšų žmonių, bet tai pavojinga, ar prie žmogėdrų – gal ten saugiau, gal tada žmogėdra jų nelies. Kai yra šitie trys pasauliai, tai jau yra blogai“, – svarstė V.Landsbergis.
Anot profesoriaus, Vakarai šiandien dar nesuprato, kad yra ne trys, o tik dvi pusės.
„Kartais galima pabarti, o kartais galima paskambinti telefonu – ir gana dažnai žmogžudžiui skambina telefonu, su juo kalbasi, tada įgauna sparnelius, kad mane pripažįsta, manęs išsigando, su manimi nori kalbėtis, reiškia aš teisingai darau. Aš dabar kalbu kaip keistas Vakarų pasaulis, kuris dar nesupranta, kur yra“, – pridūrė pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas.
Lietuvos ginčus mato kaip smulkmenas
Paklaustas, kaip šių procesų fone šiemet sekėsi pačiai Lietuvai, V.Landsbergis pažymėjo, jog Lietuva kare kenčiančią šalį supranta geriau, nei kiti, ir pastaruoju metu demonstruoja jau seniai regėtą vienybę. Visgi, pasak profesoriaus, kai kurie dalykai jam vis dar kelia nerimą ir liūdesį, pavyzdžiui – vidinių problemų ir ginčų sprendimas.
„Mes remiame Ukrainą, siunčiame visokeriopą pagalbą, žmonės aukoja noriai ir atjausdami – tai yra gražu, to seniai nebuvo. Lietuvoje, kuri yra tokia susijaukusi, susipjovusi tarpusavyje, yra kažkoks vienybės momentas. Žinoma, ir dėl Ukrainos yra visokių, kurie purkštauja, šmeižia arba pyksta, bet tikrai nėra jaučiama kokia nors didesnė jėga.
Mes gana vieningi dėl Ukrainos, bet kas iš to? Kaip mes patys sprendžame savo problemas? O sprendžiame irgi nelabai suprasdami, kokiame pasaulyje gyvename. Jeigu gyvename šiame pasaulyje, kuriame galima taip elgtis su tautomis, kaip Putino Rusija elgiasi su Ukraina, tai mes turime būti viskam pasiruošę, ir pasiruošę visais atžvilgiais, taip pat ir tarpusavio sutarimu.
Kad mes ginsimės, ir ginsimės nedraskydami vieni kitiems akių dėl kokių nors smulkmenų – dėl kokio mokesčio ar Stambulo konvencijos, kurią ukrainiečiai normaliausiai ratifikavo, nes jie nori būti kartu su pasaulio dauguma, o pas mus čia didžiausios audros, kaip būtų baisu, jeigu ją ratifikuotume. Mes prisidarome sau tokių nereikalingų problemų, iš antraeilių dalykų darome pirmaeiles kovas“, – dėmesį atkreipė V.Landsbergis.
Tiesa, kaip vieną iš sureikšmintų ginčų Lietuvoje profesorius išskyrė ir klausimą dėl vokiečių brigados.
„Dabar kažkokia beveik nesąmonė dėl vokiečių brigados – viskas yra pakankamai aišku. Reikia pastatyti kareivines, pastatyti infrastruktūrą, sudaryti galimybes, kad ta brigada čia atsirastų. O dabar vyksta kažkoks ginčas, lyg būtų klausimas, ar ji turi čia atsirasti, ar ne, ar reikia iš Vokietijos reikalauti. <...> Tai nėra pats svarbiausias ginčas, dėl kurio reikėtų gadinti sau nervus ir santykius“, – svarstė jis.
Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai kitais metas, apklausoms rodant, kad didžioji dauguma gyventojų situaciją Lietuvoje mato kaip blogėjančią, profesorius ragino žiūrėti ne tik į Lietuvą, bet ir į visą pasaulį.
„Jeigu visame pasaulyje situacija blogėja, kodėl Lietuva turi būti išimtis? Reikia šiek tiek atsikvošėti“, – ragino V.Landsbergis.
