Kaip pranešė Prezidentūra, kalbėta apie Rusijos karo padarinius Ukrainai ir tarptautinei prekybai, donorų pagalbą Ukrainai vykdant reformas bei atstatant šalį, maisto produktų iš Ukrainos eksportą.
Pasak pranešimo, EBPO vadovui Mathiasui Cormannui Lietuvos vadovas padėkojo už asmeninį įsitraukimą vadovaujant Ukrainos integracijos į šią organizaciją procesui.
„Parama Ukrainai vykdant reformas, kurios padėtų šaliai greičiau įgyvendinti EBPO standartus, šiandien yra itin svarbi tiek kaip moralinis kovojančios valstybės palaikymas, tiek kaip stiprus politinis signalas agresoriui, kad esame vieningi ir matome Ukrainą kaip neatskiriamą demokratinio pasaulio dalį“, – sakė G. Nausėda.
Jis paragino kuo greičiau pradėti derybų dėl Ukrainos narystės EBPO procesą ir parengti priėmimo kriterijus – veiksmų planą po to, kai 2022 metų spalį EBPO Taryba priėmė sprendimą pripažinti Ukrainą perspektyvia kandidate ir numatyti pirminį prisijungimo dialogą.
Lietuvos prezidentas pabrėžė svarbų EBPO vaidmenį kuriant tarptautinių donorų Ukrainai koordinacinį mechanizmą.
„Pernai atidarytas EBPO biuras Ukrainai, kurį finansuoja Lietuva ir Lenkija, yra svarbus žingsnis šia kryptimi. Tikimės, kad jau artimiausiu metu biuras iš Paryžiaus perkels savo veiklą į Kyjivą“, – sakė G. Nausėda.
Susitikime su PPO generaline direktore Ngozi Okonjo-Iweala prezidentas kėlė pasaulinės maisto krizės grėsmės klausimą ir pabrėžė, kad visa atsakomybė už susiklosčiusią situaciją tenka Rusijai, vykdančiai karą prieš Ukrainą.
„Rusijos teiginiai, kad maisto pasaulinėse rinkose trūkumas gali susidaryti dėl jai taikomų sankcijų, yra melas. ES sankcijos netrukdo Rusijos žemės ūkio produkcijos eksportui. Tai Rusijos kariniai laivai neleidžia Ukrainai išvežti derliaus“, – tvirtino G. Nausėda.
Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė tarptautinių taisyklių prieš neteisėtą ekonominį spaudimą laikymosi svarbą ir pasisakė už PPO funkcijų stiprinimą užtikrinant pasaulinės prekybos tvarką.
„Taisyklėmis paremta pasaulio prekybos sistema veiks tik tuo atveju, jei visi PPO nariai jų laikysis, o nesutarimus spręs bendradarbiavimo keliu. Ekonominis spaudimas kitai valstybei yra blogiausias ekonominės galios naudojimo pavyzdys“, – sakė prezidentas.
