Kas nutiktų, jei lenkai pasipriešintų vokiečiams? L. Linkevičius: situacija – apgailėtina, bet yra ir gerų žinių

Vokietijai toliau trypčiojant vietoje dėl tankų „Leopard“ perdavimo karo draskomai Ukrainai, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Varšuva gali siųsti savo turimus „Leopard“ tankus nepriklausomai nuo to, ar gaus leidimą iš vokiečių, ar ne. Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tvirtina, kad toks žingsnis padidintų įtampas tarp šių valstybių.

Vokietijai toliau trypčiojant vietoje dėl tankų „Leopard“ perdavimo karo draskomai Ukrainai, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Varšuva gali siųsti savo turimus „Leopard“ tankus nepriklausomai nuo to, ar gaus leidimą iš vokiečių, ar ne.<br>Lrytas.lt koliažas
Vokietijai toliau trypčiojant vietoje dėl tankų „Leopard“ perdavimo karo draskomai Ukrainai, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Varšuva gali siųsti savo turimus „Leopard“ tankus nepriklausomai nuo to, ar gaus leidimą iš vokiečių, ar ne.<br>Lrytas.lt koliažas
Mateuszas Morawieckis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Mateuszas Morawieckis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Linas Linkevičius.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Linas Linkevičius.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Olafas Scholzas.<br>Dpa/Scanpix nuotr.
Olafas Scholzas.<br>Dpa/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Wikimedia commons.
Karas Ukrainoje.<br>Wikimedia commons.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Jan 22, 2023, 7:10 AM

Tiesa, jis įsitikinęs, kad sprendimas dėl šių tankų perdavimo Ukrainai – tik laiko klausimas, tačiau šis laikas yra be galo svarbus, nes jis mokamas ukrainiečių gyvybių sąskaita.

„Tai yra tragedija, nes kiekvieną kartą, kai mes pratęsiame laiką dėl paramos tiekimo, yra žudomi žmonės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo L.Linkevičius.

Ar lenkai gali pasipriešinti vokiečiams?

Po ilgų diskusijų Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykusiame Ukrainos rėmėjų susitikime naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad sprendimas, ar perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard“, dar nepriimtas.

Toks delsimas piktina Lenkijos valdžią, kuri jau anksčiau yra pasakiusi, kad yra pasiruošusi perduoti dalį savo turimų „Leopard“ tankų Ukrainai.

Vokietija turi pagrindinio kovinio tanko „Leopard“ eksporto licenciją, todėl tam, kad šio modelio tankus turinčios valstybės galėtų juos tiekti Ukrainai ar bet kokiai kitai šaliai, pirmiausia jos turi sulaukti oficialaus Vokietijos sutikimo.

Pademonstruoti lyderystę nepasiruošusius vokiečius lenkai perspėja, kad šiuos tankus gali perduoti Ukrainai, nepaisydami vokiečių leidimo.

„Iš tikrųjų yra bendra taisyklė ir jos paprastai yra paisoma. Ir mums ne kartą teko su tuo susidurti, kai norėjome perduoti karinę paramą. Kadangi mes patys ginkluotės negaminame, turėdavome gauti gamintojos šalies leidimą. Tai yra žinomos ir bendrai priimtos taisyklės.

Jeigu jų bus nepaisoma, matyt, bus tam tikra teisinė kolizija. Jeigu lenkai tai padarys, beliks laukti, kaip jautriai sureaguos vokiečiai. Bet, be abejo, tai tik padidintų įtampą tarp tų šalių“, – įsitikinęs buvęs užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.

Jo teigimu, vokiečiai turėtų galiausiai pasiduoti sąjungininkų spaudimui, tačiau kol kas, kol patys nenori siųsti savo turimų tankų „Leopard“, pirmuoju etapu galėtų bent jau nedrausti tai daryti kitoms valstybėms.

„O vėliau jau galėtų įsijungti ir patys. Manau, kad toks kelias labiausiai priimtinas. Bet, matyt, ir jam dar vokiečiai nėra subrendę, ir dar tebediskutuoja ten, viduje“, – svarstė L.Linkevičius.

Bijo imtis lyderystės

Anot buvusio užsienio reikalų ministro, vokiečių problema – baimė imtis lyderystės.

„Gaila, kad taip yra. Iš tikrųjų apgailėtina situacija. Vis tiek tikėtumės iš didžiausios ir galingiausios Europos valstybės, vienos iš pasaulinių galių, lyderystės šiuo krizės laikotarpiu. Tos lyderystės tikisi ir užjūrio sąjungininkai.

Ir, tiesą sakant, diskusija pastaruoju metu ten irgi vyksta gana aštri – ir kongrese, ir radikalusis respublikonų kongresmenų sparnas priekaištauja J.Bideno administracijai, kad jie daro per daug, o vokiečiai – per mažai.

Tokie veiksmai iš Vokietijos tik padidina argumentus toje diskusijoje, deja, ne mūsų naudai“, – pastebėjo jis.

L.Linkevičius pabrėžė, kad stabdydami tankų „Leopard“ siuntimą į Ukrainą, vokiečiai bijo ne tik didesnės karo eskalacijos. Dalis baimių slypi giliau.

„Ten yra daugiau baimių. Yra istorinis savęs nuteikimas, kaltės jausmas būtent prieš Rusiją, kad jie negali nukreipti ginklų prieš ją, kad tai būtų katastrofa ir neįsivaizduojami dalykai. Kartais atsargiai jiems primename, kad ir prieš Ukrainą toks jausmas turi būti, o žiūrint pagal gyventojų skaičių, gal net ir didesnis, taip kad čia nereikėtų taip savęs irgi painioti.

Tas toks perdėtas įsivaizdavimas su provokacijomis darosi nusibodęs. Tiesą sakant, manau, ir patys rusai kartais nelabai tikisi, kad bus tie ribojimai, bet, kai pajunta trypčiojimą, krūpčiojimą, iš karto išnaudoja tai savo retorikoje, gąsdinimuose.

Branduolinė retorika jau buvo šiek tiek prislopusi, bet dabar ji vėl atgaivinta, kadangi rusai pajuto, kad yra terpė“, – sakė buvęs užsienio reikalų ministras.

Sako, kad tam tikras proveržis vis tiek pasiektas

L.Linkevičius pakomentavo ir naujojo Vokietijos gynybos ministro kalbas, esą yra „klaidinga“ teigti, kad Vakaruose pagamintų kovinių tankų pristatymą Ukrainai blokuoja vien Vokietija.

„Sunku pasakyti, kas čia turima omeny. Jeigu jie bando tokiu būdu nukreipti dėmesį į amerikiečius (...) vargu, ar tas argumentas vertintinas pakankamai rimtai“, – akcentavo pašnekovas, pridurdamas, kad karas vyksta Europos teritorijoje, todėl labiausiai juo rūpintis turi patys europiečiai.

Beje, Jungtinė Karalystė kalba ir apie kitą variantą, kaip apeiti Vokietijos baimes. Svarstoma Ukrainai perduoti dar daugiau „Challenger“, o sau pasiimti atitinkamą kiekį „Leopard“ tankų. Buvęs užsienio reikalų ministras sutinka, kad tai galėtų būti vienas iš problemos sprendinių. Tiesa, jis ragina dėmesį kreipti ne tik į tankus.

„Ne vien apie tankus reikia kalbėti. Reikia kalbėti apie toliašaudę artileriją, kur irgi yra indikacijų, kad bus patiekiama. Taip pat žadama tiekti papildomai 18 HIMARS sistemų, kas yra tikrai įspūdingas skaičius. Yra šimtai šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų, taip pat yra paminėti „Straikeriai“, kurių irgi anksčiau nėra buvę, ir taip toliau“, – vardijo L.Linkevičius.

„Tai yra kokybiškas postūmis, kalbant apie visos Ukrainos kariuomenės apginklavimą, kuris visiškai atitiks NATO standartus. Jeigu sovietinės ginkluotės sandėliai išseko, dabar prasidėjo kitas etapas – vakarietiškos ginkluotės apginklavinimas, įsisavinimas, logistika, aptarnavimas. Visiškai kita kokybė.

Kalbant apie tai, reikia stipriai pasiruošti iššūkiams, kurie laukia, nes rusai irgi nemiega, ir jie kalba, ir NATO šalių žvalgybos taip pat praneša apie tai, kad pavasariop vėl bus papildoma invazija. Per tą laiką, matyt, jie organizuos dar vieną mobilizacijos bangą. Taip, kad jie irgi ruošiasi“, – pažymėjo jis.

Pasak L.Linkevičiaus, isterija, kuri kilo Rusijoje, pamačius naujausius ginkluotės tiekimo Ukrainai skaičius, rodo, kad pataikyta į tiesiai taikinį.

„Teisingumo dėlei, reikėtų paminėti, kad vokiečiai vis tiek yra tarp tų valstybių, kurios labiausiai padeda, žiūrint į absoliučius skaičius. Išskyrus šią istoriją su „Leopard“, ką mes matome tuos indikatyvius skaičius iš anksto, kur šalys jau prieš Ramšteino susitikimą pranešė, ką žada patiekti, tai skaičiai atrodo tikrai gana įspūdingai, kokybiškai.

Matosi, kad tam tikras proveržis vis tiek tikrai yra. Tas spaudimas dėl „Leopard“, matyt, tikrai neatslūgs, nes matosi, kad jis išėjo ir į viešąją erdvę. Spaudimas yra ir iš išorės, ir iš vidaus, nes tikrai Vokietijoje ne visi vienodai galvoja. Bet ilgainiui ir tai, manau, išsispręs.

O dabar visa ši ginkluotė, kuri buvo suvardyta, daugelio ekspertų vertinimu, jos užtektų apginkluoti kelioms brigadoms.

Visa tai yra jau labai didelis žingsnis į priekį, palyginus su prieš tai buvusiais paramos paketais“, – apibendrino pašnekovas.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.