Teisininkai taip pat paaiškino, kodėl nemano, kad Generalinė prokuratūra pradės ikiteisminį tyrimą dėl to, kas galėjo nutekinti informaciją seksualine prievarta prieš vaikus įtariamam buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.
Klausimai – nepatogūs pačiai prokuratūrai
Praėjusią savaitę neeilinės Seimo sesijos metu išgirdę Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen atsakymus dėl galimo informacijos nutekinimo aplinkybių, opozicijos atstovai teigė, kad neaiškumo, išsiskiriančių versijų dar padaugėjo, todėl jau galima „įžvelgti pagrindą apkaltai“.
Seimas ketvirtadienį nepritarė laikinosios tyrimo komisijos, kuri tirtų galimo informacijos nutekinimo aplinkybes, sudarymui. Tiesa, Generalinė prokuratūra dar turi apsispręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų duomenų. Socialdemokratai dėl to kreipėsi vasario pradžioje.
Tačiau advokatas Giedrius Danėlius įsitikinęs, kad prokuratūra nesiims tirti galimo informacijos nutekinimo aplinkybių.
Anot jo, dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo asmuo persekiojamas tuo atveju, kai informacija atskleidžiama be prokuroro arba tyrėjo žinios ir jeigu asmuo buvo pasirašytinai įspėtas dėl šios informacijos atskleidimo negalimumo.
„Kaip visi žinome, iš prokuratūros niekas nei Seimo narių, nei politikų pasirašytinai apie informacijos atskleidimo negalimumą neįspėjo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas labai aiškiai pasakė, kad tokiu atveju, jeigu jo neįspėja, asmeniui, jei jis iš tiesų paskleidė informaciją, jokia atsakomybė nekyla.
Dar daugiau – teismas pasakė, kad tokiu atveju spręstinas klausimas dėl neįspėjusiojo pareigūno tarnybinio nusikaltimo padarymo – piktnaudžiavimo tarnyba arba tarnybos pareigų neatlikimo“, – pastebėjo jis.
Nors tyrimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo, kai asmuo nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl informacijos atskleidimo negalimumo, neturi prasmės, G.Danėliaus teigimu, prasmę turėtų tyrimas, vertinantis, dėl kokių priežasčių asmuo nebuvo įspėtas.
„Tokie klausimai patys savaime yra labai nepatogūs visų pirma pačiai prokuratūrai, dėl to manau, kad prokuratūra to ikiteisminio tyrimo taip ir nepradės“, – įsitikinęs jis.
Žinančių apie tyrimą – ne vienetai
Taip pat šią situaciją aiškino ir advokatas Petras Ragauskas. Anot jo, nėra jokio pagrindo tai vertinti kaip ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą.
„Ikiteisminio tyrimo duomenys atskleidžiami tik tada, kai yra priimtas labai aiškus prokuroro arba kito ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas ir asmuo yra supažindinamas su tuo sprendimu, kad, štai, čia yra ikiteisminio tyrimo informacija, kuri neturėtų būti atskleidžiama.
Tokio dalyko akivaizdžiai nebuvo, o jeigu jo nebuvo, vadinasi, ir tokio nusikaltimo nėra“, – įvertino P.Ragauskas.
Iš kitos pusės, advokato teigimu, galėjo būti pačių prokurorų padarytas pažeidimas, jeigu jie ką nors atskleidė – tuomet būtų galima pradėti tarnybinį tyrimą, galėtų būti konstatuotas net tarnybinis aplaidumas.
„Tačiau tam pirmiausiai turėtų būti nustatyta žala. Šioje situacijoje neįsivaizduoju, kad tyrimui būtų padaryta žala, kad buvo paslėpti kokie įrodymai ar kad buvo daromas poveikis liudytojams.
Realiai pagal ikiteisminio tyrimo eigą to net negalėjo būti daroma, nes, jeigu ikiteisminis tyrimas vyksta nuo praėjusių metų lapkričio, tai pagrindiniai veiksmai jau atlikti, liudytojai ir nukentėjusieji jau apklausti, ir kažkokį poveikį daryti būtų jau sudėtinga“, – pastebėjo P.Ragauskas.
Be to, anot advokato, tai buvo tik vienos ar kelių dienų klausimas, kada būtų išaiškėję, apie kokį konkretų Seimo narį kalbama. O kadangi ikiteisminis tyrimas vyko kelis mėnesius, tai ir pavardės atskleidimas įtakos tyrimui nebeturi.
Tuo pačiu P.Ragauskas stebisi, kodėl kaltinimai dėl galimo informacijos nutekinimo skrieja arba Seimo vadovams, arba prokuratūros darbuotojams, jei byloje yra pakankamai daug kitų asmenų.
„Jeigu kalbame apie keturis nukentėjusius, jei jie nepilnamečiai, vadinasi, jau įtraukti jų tėvai. Vadinasi, yra keturi nepilnamečiai plius aštuoni tėvai – jau 12 žmonių.
Greičiausiai kiekvienas iš jų turi po advokatą – jei ne oficialiai procese, tai bent kažkokios konsultacijos buvo. Tad įtraukime dar kokius keturis žmones – jau kalbame apie 16 žmonių, kurie galėjo žinoti apie tą tyrimą.
O jei jie galėjo žinoti apie tą tyrimą, tai labai daug šansų, kad kažkas kažkam pasipasakojo, ir kad ta informacija atėjo visai kitu keliu“, – neatmetė P.Ragauskas.
Ar yra pagrindo apkaltai?
Po Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen atsakymų neeilinės sesijos metu parlamento opozicija užsiminė matanti pagrindą ir apkaltai. Apkalta svarstoma ir dėl Seimo vicepirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės veiksmų ir atsakymų apie jos pokalbius su K.Bartoševičiumi lemtingąjį penktadienį.
Vertindamas, ar iš tiesų yra pagrindo V.Čmilytės-Nielsen arba R. Morkūnaitės-Mikulėnienės apkaltos procedūroms, P.Ragauskas teigė, kad reikėtų žiūrėti į detales.
„Pagrindu apkaltai galėtų būti kažkokios neteisingos informacijos skelbimas. Jeigu būtų nustatyta, kad oficialiai viena ar kita Seimo narė teikė Seimui tikrovės neatitinkančią informaciją – ne žurnalistams duodant interviu, bet kaip Seimo pirmininkė arba frakcijos seniūnė ir Seimo narė, tada gal būtų galima kalbėti.
Tačiau reikėtų labai aiškiai identifikuoti, koks pažeidimas buvo padarytas“, – kalbėjo advokatas.
P.Ragauskas priminė, kad apkalta rengiama dviem pagrindais: dėl priesaikos sulaužymo arba šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.
„Kažko nepasakymas arba pasakymas žurnalistams ne visai taip, kaip buvo, nėra nei priesaikos sulaužymas, nei šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Tačiau, jeigu Seimo valdybai arba tam pačiam Seimui plenariniame posėdyje teikiama kokia nors tikrovės neatitinkanti informacija, tada galima tokį dalyką svarstyti.
Tačiau reikia aiškios konkretikos. Šiandien, kaip suprantu, tos konkretikos nėra“, – pabrėžė P.Ragauskas.
„Natūralu, kad opozicija politine prasme ieško kažkokių trūkumų daugumos darbe. Pats bandymas tą situaciją nagrinėti demokratinėje valstybėje yra normalus dalykas, tačiau bent šiai dienai teisinių prielaidų apkaltos procedūroms realizuotis nematau“, – pridūrė jis.
Tuo metu G.Danėlius, vertindamas apkaltos galimybę, kalbėjo apie politinės ir teisinės atsakomybės atskyrimą.
„Negalėčiau vertinti politinės atsakomybės klausimo, tačiau teisinės atsakomybės prasme nėra apie ką kalbėti. Jeigu ta politinė atsakomybė yra bent kiek susijusi su teisine atsakomybe, tai, ko gero, tam pagrindo nėra. Jeigu atsietume politinę atsakomybė nuo teisinės – gal.
Tačiau, mano nuomone, jos vis tiek turėtų būti susijusios, nes politinė atsakomybė turėtų būti susijusi su kažkokiu teisės pažeidimu, įstatymo nesilaikymu.
Tad jeigu nėra jokios galimybės pareikšti priekaišto dėl kažkokios teisės normos nesilaikymo, klausimas, ar gali kilti dėl to politinė atsakomybė. Abejočiau dėl to“, – įvertino G.Danėlius.
