„Nuo XIII amžiaus iki 1686 metų Lietuvos teritorijoje gyvenę stačiatikiai Motinine Bažnyčia teisėtai laikė Konstantinopolį, iš kurio stačiatikybė ir atėjo į mūsų kraštą. Ji buvo Kijevo metropolijos dalis, pavaldi Ekumeniniam patriarchui ir tik vėliau – Maskvos patriarchatui“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Susitikime parlamento vadovė sakė, kad Vilnius visada garsėjo kaip religinės tolerancijos miestas, kuriame sugyveno Romos katalikai, stačiatikiai, sentikiai, reformatai, liuteronai, judėjai, karaimai, unitai, musulmonai.
„Vilniuje Dievo žodis buvo skleidžiamas meile, o ne kardu. Todėl mums, vilniečiams ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuoniams, absoliučiai nepriimtina, kai imperialistiniai Kremliaus režimo siekiai pridengiami Dievu. Jo Šventenybei sakiau, kad būtent šioje šviesoje matome ir Lietuvos stačiatikių situaciją“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo Pirmininkės, tikinčiųjų bendruomenė gerokai išaugo Lietuvai priėmus per 70 tūkstančių prieglobsčio nuo karo ieškojusių Ukrainos žmonių, pažymima pranešime.
„Tačiau jie negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja karą Ukrainoje palaikantis Kirilas. Be to, stačiatikių bendruomenę Lietuvoje augina ir nuo represijų pabėgę baltarusiai ar net Vilniuje prieglobstį nuo Kremliaus represijų radę rusai. Todėl visų tautybių stačiatikiams privalome užtikrinti galimybę praktikuoti tikėjimą be konflikto su sąžine“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. Kartu pridūrė, jog norėtųsi tikėti, kad visi krikščionys ir geros valios žmonės išgirs jau pirmąją Ukrainos užpuolimo dieną Jo Šventenybės išsakytą raginimą atkurti Ukrainoje taiką ir teisingumą.
Po susitikimo Seimo Pirmininkė atidarė tarptautinę konferenciją „Tarptautinis ir religinis dialogas“, kurioje sveikinimo kalbą taip pat tarė su oficialiu vizitu pirmą kartą į Lietuvą atvykęs Visuotinis patriarchas Baltramiejus I.
