Iki kitų metų gegužės 3-iosios nutarta apriboti galimybes rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, įvežti ukrainietiškas grivinas, tuo metu tik Rusijos piliečiams – atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Galiausiai Seimo nariai apsisprendė, kad ribojimo gauti Lietuvos pilietybę nebus nei Rusijos, nei Baltarusijos piliečiams – jie ir toliau galės teikti prašymus Lietuvos pilietybei gauti.
Mato kaip duotą pažadą
Vienas iš projekto iniciatorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas prieš balsavimą nurodė, kad šis įstatymo projektas atsirado kaip duoto pažado Seimo opozicijai įgyvendinimas, siekiant nebepratęsti ekstremaliosios padėties.
„Sutarėme ir davėme įsipareigojimą, kad nepaprastosios padėties pratęsimo niekada nebus, nepasikeitus esminėms aplinkybėms, jeigu mes dabar veikiančios nepaprastosios padėties nuostatas perkelsime į įstatymą.
Yra du svarbiausi dalykai, kurie yra perkelti į ribojamų priemonių įstatymą: vizų draudimai, kurie galiojo nuo rugpjūčio, ir nelegalių migrantų apgręžimo politika, kuri bus perkelta į Sienos apsaugos įstatymą“, – nurodė L.Kasčiūnas.
Kartu su šiomis bazinėmis nuostatomis, anot jo, atsirado ir papildomų siūlymų.
„Iki šiol buvo galima Rusijos piliečiams, turintiems kokios nors Europos Sąjungos (ES) šalies Šengeno vizą, gauti laikiną gyvenimo leidimą Lietuvoje. Vyriausybė siūlo apriboti ir pasakyti, kad kai turėsi Lietuvoje išduotą Šengeno vizą, tada galėsi pretenduoti į laikiną gyvenimo leidimą“, – paaiškino Seimo narys.
Klausė, kas bus toliau
Prieš balsavimą socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė, kad šiuo įstatymu buvo „norėta padaryti geriau, o išėjo kaip visada“. „O šiuo atveju dar pridurčiau – labai blogai“, – kritikos negailėjo socialdemokratas.
„Negaliu sutikti su kolega, kad nėra įstatymo. Yra visi įstatymai, tik reikia jais naudotis ir spręsti, iki šiol naudojamės. Ką, šiandien mūsų siena atvira? Ką, gali bet kas atvažiuoti ir gauti pilietybę? Bet kas gali nusipirkti nekilnojamąjį turtą? Nėra taip. Yra visos tvarkos, yra reguliavimai.
Bet galbūt jau rinkimų kampanija prasideda, kiekvienas telkia savo komandas ir siekia parodyti, kaip mus priešai puola“, – kalbėjo A.Sysas.
Anot socialdemokrato, šis įstatymo projektas „paliks ilgiems metams kartėlį tiems piliečiams, kurie Lietuvoje gyveno ne vienerius metus“.
„Jie pasijuto antrarūšiais piliečiais – ar tai būtų Rusijos, ar Baltarusijos piliečiai, kurie čia gyvena ne vienerius metus, nes viskas buvo suplakta su tais agresoriais, kurie šiandien kariauja prieš Ukrainą. Reikėjo pirma dešimt kartų pamatuoti, o vieną kirpti. Deja, pirmiausia nukirpome, o po to – krūva pataisų“, – pastebėjo parlamentaras.
Tuo metu Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas pabrėžė, kad, nepaisant įvairių projekto „suvėlimų“, šis įstatymas yra geriau nei jokio įstatymo, todėl ragino Seimo narius projektą palaikyti.
Liberalas Eugenijus Gentvilas džiaugėsi, kad frakcijos narių pataisa dėl teisės išsaugoti galimybę kreiptis dėl pilietybės įgijimo buvo priimta, todėl balsuos „už“.
Valstietis Valius Ąžuolas teigė negalintis palaikyti projekto, pagal kurį Lietuvoje gyvenantys žmonės bus skirstomi ir rūšiuojami pagal pilietybę, tautybę.
„Kur mes nuėjome? Jeigu taip ir toliau, gal bus dar didesnis sąrašas, tiems, kurie pritaria vienos partijos tiesai, kurie ne. Juos taip pat reikės išrūšiuoti“, – kalbėjo V.Ąžuolas.
L.Kasčiūną įsiutino J.Sabatausko frazė
L.Kasčiūną įsiutino socialdemokrato Juliaus Sabatausko pareiškimas, esą reikėtų atskirti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir Rusijos piliečius. Įstatymo projektą jis vadino diskriminaciniu.
„Įtvirtinama žmonių segregacija ir diskriminacija pagal tautybę“, – piktinosi J.Sabatauskas.
„Gerbiamas Juliau, šalia jūsų stovi protinga moteris, Dovilė Šakalienė. Labai prašyčiau, Dovile, pateikti Juliui Rusijos visuomenės sociologines apklausas su klausimu, kiek iš jų remtų karą prieš Lietuvą.
Ir kai dar kartą gerbiamas Julius ir gerbiamas Sysas ateis ir pasakos, kad karas – tik V.Putino ir jo oligarchų, pasižiūrėkite tas apklausas ir galbūt pagaliau, po 16 metų Seime, suprasite, su kuo mes turime reikalą“, – pakeltu tonu atšovė L.Kasčiūnas.
Prie mikrofono stojusi socialdemokratė D.Šakalienė paprašė L.Kasčiūno nenurodinėti, ką bendražygiai vienas kitam frakcijoje turi sakyti.
„O kalbant apie apklausų duomenis (...), tik 17 proc. Rusijos Federacijos piliečių nepritartų vadinamajai specialiajai karinei operacijai prieš Lietuvą ir 34 proc. Rusijos Federacijos piliečių mano, kad pagrindas tokiai vadinamajai specialiajai operacijai yra jau dabar“, – statistiką pateikė D.Šakalienė.
„Tik nereikia man aiškinti, kas yra Rusija – sovietinė ar rašistinė“, – emocijų neslėpė ir J.Sabatauskas.
Problemos dėl išimties baltarusiams
Pirminiame L.Kasčiūno ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės siūlime buvo numatyta rusams ir baltarusiams laikinai nesuteikti Lietuvos pilietybės, tačiau Seimo nariams nepritarus, šio pasiūlymo atsisakyta.
Tačiau, su tam tikromis išimtimis, lieka ribojimas Rusijos piliečiams – nebus priimami Rusijos piliečių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Ši nuostata negalios Baltarusijos piliečiams.
Toks šių valstybių išskyrimas supykdė liberalą E.Gentvilą. Politikas akcentavo, kad Baltarusija dalyvauja Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą, todėl šios šalis piliečiams neturėtų būti taikomos išimtys.
„Išskiriame baltarusius keistais pagrindais, kai tuo tarpu valstybėms taikome sankcijas tiek Baltarusijai, tiek Rusijai. Galima diskutuoti, ar Baltarusija dalyvauja kare. Aš turiu savo nuomonę, kad Baltarusija, A.Lukašenkos režimas suteikia teritoriją karo veiksmams ir Ukraina kenčia būtent dėl to Baltarusijos vaidmens“, – kalbėjo jis.
Išimtys Baltarusijos piliečiams užkliuvo ir Prezidentūrai.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys pranešė, kad prezidentas veikiausiai vetuos ribojamųjų priemonių įstatymą, jeigu būtų numatytos skirtingos taisyklės rusų ir baltarusių piliečiams.
„Įstatymo iniciatyva yra iš tikrųjų sveikintina, taip nacionališkai turime ir įstatymų lygmenyje užsitvirtinti tam tikrą savo poziciją ir taikyti priemones mums grėsmę keliančioms valstybėms. (...) Tačiau ko mes negalime sau leisti daryti – tai diferencijuoti politiniu būdu Rusijos ir Baltarusijos, sakant, kad viena valstybė yra labiau agresyvi, negu kita valstybė ar kažkokią kitą negerą žinią siųsti į pasaulį“, – nurodė K.Budrys.
Kas keičiasi?
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame įstatymo projekte numatoma metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Po diskusijų nutarta Baltarusijos piliečiams nekeisti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkos.
Be to, teisės aktais numatoma griežtinti Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys būtų taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgytą paveldėjimo teisėmis.
Numatomi ribojimai, susiję ir su e.rezidento statuso suteikimu – priėmus įstatymo pataisas, būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių elektroninės atpažinties bei el.parašo galiojimas. Išimtys būtų taikomos tik tiems asmenims, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
Ribojamosios priemonės įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Šios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
