„Manau, kad ši rezoliucija bus ambicingiausia NATO parlamento rezoliucija, kurią jūs pamatysite iki pat NATO viršūnių susitikimo. Parodykite man nors vieną parlamentą, kuris (...) pasakys, kad Ukraina privalo būti pakviesta į NATO už 3 mėnesių“, – Seimo tribūnoje kalbėjo rezoliucijos projektą pristatęs parlamento Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Broliai ir seserys, mums reikės labai rimtai dirbti, kad tai taptų ne tik mūsų parlamento pareikšimu, bet ir lenkų, ir švedų, ir visų kitų mūsų draugų, ypač didžiosiose sostinėse, pareikšimais“, – akcentavo konservatorius.
Rezoliucijoje numatoma, kad Vilnius sieks „reikšmingai sustiprinti Baltijos regiono ir visos rytinės NATO dalies priešakinę gynybą ir atgrasymą“, įgyvendinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus dėl brigados dydžio karinių vienetų dislokavimo. Taip pat norima stiprinti integruotą oro ir priešraketinę gynybą, „užtikrinant sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą“.
Atskiras dėmesys skiriamas ir Ukrainai – įsipareigojama ne tik remti Kyjivą praktinėmis priemonėmis, įskaitant NATO politinę paramą ir pripažįstant, kad Vilniuje Ukrainą būtina pakviesti tapti oficialia Aljanso nare. Visgi, numatoma, kad Kyjivas taptų NATO dalimi pasirašius stojimo protokolus ir pradedant ratifikavimo procesą, „kai tam atsiras sąlygos“.
„Tai būtų strateginis NATO sprendimas siekiant taikos Ukrainoje ir Europoje“, – teigiama rezoliucijoje.
Taip pat tarp tikslų įvardijamas Švedijos stojimas į NATO, siekis reikšmingai didinti Aljanso valstybių narių asignavimus gynybai, skiriant ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Atskiras punktas numatytas ir NATO bei Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių partnerių praktinio bendradarbiavimo stiprinimui.
Seimas turėtų balsuoti dėl pastarosios rezoliucijos jau ketvirtadienį vyksiančio plenarinio posėdžio metu.
ELTA primena, kad aukščiausio lygio bloko šalių susitikimas Vilniuje vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
