Apie jo paties bei kelių kitų mokslininkų atliktą tyrimą, susijusį su Lietuvos gyventojų tikėjimu šiomis teorijomis, jis pasakojo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Pasaulyje išplitus socialinėms medijoms, kartu išplito ir sąmokslo teorijos. Anksčiau išpažįstamos tik siaurose visuomenės grupėse, sąmokslo teorijos pasklido po pasaulį ir tapo kai kurių politinių judėjimų varomąja jėga ir politinių įvykių priežastimi.
Į šį reiškinį būtent Lietuvoje dėmesį atkreipė A.Lašo, Arvydo Grišino ir Igno Kalpoko atliktas tyrimas apie Lietuvos gyventojų polinkį kliautis sąmokslo teorijomis. Pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano, jis atskleidė ir patiems specialistams netikėtų detalių.
Išskiria vieną bendrą aspektą
Kalbėdamas apie tai, ką apskritai galime vadinti sąmokslo teorijomis, A.Lašas atkreipė dėmesį, jog bet kokia sąmokslo teorija savyje visuomet turi tam tikrą galios bei įtakos dimensiją.
„Ir ta galios dimensija visada yra išreikšta tuo, kad yra kažkokia grupė galingų, įtakingų žmonių, kurie už mūsų akių, slapta, turi kažkokių blogų kėslų mūsų visuomenėje ir bando gauti naudos, kartu pakenkti mūsų visuomenei.
Šis visas naratyvas taikomas labai įvairiuose kontekstuose, bet visur tas galios dėmuo yra labai ryškus. Ir būtent slaptos galios, įtakos, kur yra manipuliuojama ir išnaudojama ta galia, kontroliuojama visuomenė ir jai kenkiama“, – komentavo specialistas.
Tiesa, tam tikrų panašumų, anot A.Lašo, galima rasti ir populizmo sąvokoje.
„Yra panašios tos skirtys, nes populizmas iš esmės kalba apie tai, kad elitas yra blogas, o visuomenė yra gera. Šiuo atveju nėra visiškai taip, nes sąmokslo teorija nebūtinai siejasi su vien tik politikais – tai gali būti verslo atstovai, dažnai net jie ir būna, tas pats Sorošas ar Bilas Geitsas yra tipiniai veikėjai sąmokslo teorijose. Jie tiesiogiai politikoje nedalyvauja, bet per savo finansinę įtaką neva gali kontroliuoti politikus.
Tai yra panašumų, bet tai nėra tas pats. Visgi populizmas akcentuoja, kad politinis elitas yra sugedęs, o tauta yra gera“, – palygino KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.
Visgi, A.Lašo manymu, nereikėtų neigti ir to, kad sąmokslai pasaulyje iš tiesų vyksta. Tačiau jų tikimybę reikėtų įsivertinti ir patiems.
„Iš tiesų galia kartais korumpuoja, ir tie korumpuoti, įtakingi žmonės kartais ir kenkia, bando pasinaudoti visuomenės interesais ir realiai susikurti sau kažkokią naudą. Iš principo sąmokslo teorija kaip tokia gali būti pakankamai pagrįsta ar turėti pagrindo, tai čia nėra didelės problemos.
Ir jei mes pradedame nuo tokio supratimo, mes nežiūrime į tai ta prasme, kad marginalai kažką sugalvojo ir dabar tie sąmokslininkai mums kenkia, bet žiūrime į tai kaip į tam tikrą tikimybę.
Šiuo atveju, ar mes tiksliai žinome, kad Sorošas kažko nedaro? Nežinome, bet yra pakankamai didelė tikimybė matyti, kad vis dėlto jis tiek negali kontroliuoti, tuo neužsiima, tiek nesužiūri pasaulio, nes tai yra tiesiog neįmanoma.
Tad kai žiūrime į pasaulį ir socialinius reiškinius iš tikimybės perspektyvos, tada atitinkamai ir sprendžiame, kiek tikėtinas yra kažkoks scenarijus, teorija, ir kai kurios iš jų yra labiau tikėtinos nei kitos“, – nurodė jis.
Kaip klasikinį pavyzdį A.Lašas įvardijo ir koronavirusą bei tikrąją jo kilmę, apie kurią pasaulyje diskutuojama iki šiol.
„Pradžioje tai atrodė labiau kaip sąmokslo teorija, kad jis yra dirbtinai sukurtas laboratorijoje Kinijoje, o dabar tarsi atrodo, kad diskusija pasisuko į kitą pusę, ir kažkokie šaltiniai sako, kad ir tas įmanomas scenarijus.
Tai taip ir važinėjame, bet kai kurios sąmokslo teorijos yra akivaizdžiai „falšyvos“, ūkiškai tariant, ir nieko bendro su realybe neturi“, – aiškino pašnekovas.
Palygino su uždaru ratu
Atlikdami tyrimą specialistai visuomenėje tikrino daug įvairių teiginių – tiesa, kai kurie iš jų, pasak A.Lašo, yra netgi labiau linkę į fatalizmą, nei tiesiogiai į sąmokslo teorijas. Pavyzdžiui, žmonės buvo paprašyti įvertinti teiginį, jog „gyvenime niekas nevyksta atsitiktinai“.
„Parama tokiems teiginiams yra labai skirtinga. Jei kalbame apie tai, kad niekas atsitiktinai nevyksta, arba tai, jog visa politika yra lėlių teatras, tokiems abstraktiems teiginiams parama yra pakankamai didelė. Jei einame konkrečiau ir kalbame apie Izraelio įtaką Lietuvos vidaus politikai, ten parama yra sąlyginai maža.
Bet žmonių polinkis vis tiek yra nemažas – nemaža dalis yra linkę manyti, kad kažkas už kažkokios užuolaidos viską kontroliuoja“, – kalbėjo jis.
Aiškinantis tai, kaip šis pasaulėvaizdis apskritai formuojasi, tyrėjai pamatė, kad sąmokslo teoretikų atskaitos taškas yra stiprus nepasitenkinimas dabartine situacija.
„Ne tik šiandienos, bet tuo, kur yra Lietuva, kur ji juda. Jiems atrodo, kad Lietuva juda neteisinga linkme, ji degraduoja, nesugebėjo pasinaudoti savo nepriklausomybės laikotarpiu, kad sukurtų žmonėms gerovę. Ir iš šito nepasitenkinimo žmonės ieško paaiškinimų, o kodėl taip įvyko, kodėl Lietuva yra tokioje situacijoje, kurioje yra.
Šituose paaiškinimuose tie žmonės, kurie yra linkę į visokius ezoterinius paaiškinimus, galime kalbėti ir okultinį mąstymą, jie su tokiu polinkiu labai linkę pasiimti tas sąmokslo teorijas, jas remti ir naudoti kaip paaiškinimą Lietuvos, jų manymu, blogai situacijai. Akivaizdu, kad tai tampa kaip uždaras ratas – tu ieškai paaiškinimo, surandi, ir tas paaiškinimas tau irgi paaiškina tavo nerimą.
Užsisuka toks ratas, kai tau faktai tiesiog stiprina vienas kitą, ir viskas tampa labai labai aišku. Dėl to kartais labai sunku žmogui pasakyti, kad situacija yra kitokia, nes jo pasaulyje viskas labai gražiai susidėlioja į lentynas“, – komentavo A.Lašas.
Pasak jo, tą galima pavadinti ir tam tikru distopiniu mąstymu, kai žmogus yra įsitikinęs, kad viskas aplink jį yra pakankamai blogai, jis yra įtarus institucijų atžvilgiu, į ateitį žiūri labai neigiamai, ir mano, kad ateityje bus dar blogiau.
„O sąmokslo teorijos šiam pasaulėvaizdžiui tik padeda, jas pamaitina“, – pridūrė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.
Tiesa, anot specialisto, tie žmonės, kurie pradeda tikėti viena ar keliomis sąmokslo teorijomis, dažnai yra linkę praplėsti sąmokslo teorijų spektrą ir tikėti jau daugeliu tokių teorijų. Tačiau tai esą nėra tik Lietuvai būdingas reiškinys.
Patį A.Lašą atlikto tyrimo metu nustebino tai, kad tikėjimui sąmokslo teorijomis labai reikšmingos įtakos neturėjo žmonių finansinė padėtis ar jų pačių išsilavinimas, ką esą buvo galima prognozuoti.
„Aš galvojau, kad asmeninė finansinė padėtis bus ryški dedamoji ir daug ką paaiškins, bet iš tikrųjų ji praktiškai nieko nepaaiškino. Kai mes sudėjome kitus faktorius, tas efektas išsiplovė, formalus išsilavinimas irgi išsiplovė, ir šitie keli dalykai, kur mes tikėjomės reikšmingesnės įtakos, jos nebuvo“, – dalijosi pašnekovas.
