„Tarptautinis atsakas į Kinijos ekonominę prievartą taikytą Lietuvos atžvilgiu (Lietuvos išbraukimas iš muitų sistemos, kitos priemonės) liudija, kad šalies dydis ir galia nėra vienintelis tarptautinių santykių matas“, – pažymėjo G. Landsbergis diskusijoje apie ES šalių ir Kinijos santykius.
Anot jo, Lietuvos principinė pozicija Taivano atžvilgiu ir siekis stiprinti ryšius su tarptautinės teisės viršenybę bei demokratines vertybes vertinančiomis ir (ar) ginančiomis valstybėmis padeda atrasti naujas prekybos partneres Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Lietuvos eksportas į 10 regiono šalių jau 4 kartus viršija ankstesnį eksportą į Kiniją.
G. Landsbergis su diskusiją moderavusia buvusia ES prekybos ir vidaus reikalų komisare Cecilia Malmström aptarė ir būtinybę tęsti griežtą sankcijų politiką Rusijos ir kitų šalių, padedančių agresorei kare prieš Ukrainą, atžvilgiu.
„Neturime tikėtis, kad sankcijos staiga privers Putiną nutraukti agresiją ar pakeisti diktatorišką elgseną, bet visi matome, kad sankcijos ypač skaudžiai veikia artimiausią Putino aplinką. Prarasta galimybė naudotis laisvos Vakarų rinkos privalumais stipriai apribojo ne tik asmeninius Kremliaus režimo įpročius, bet ir kasdieninę Rusijos ekonomiką.
Turime griežtinti sankcijas, plėsti sankcionuojamų sektorių ratą. „Rosatom“ ir kitų strateginių bendrovių sankcionavimas – ne tik politinė žinia, bet ir nuosekli ES sankcijų, pradėtų po 2014 m. Krymo okupacijos, tąsa“, – pažymėjo ministras.
