Buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad konfliktas tarp NSGK ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovų pastebimas ir tarptautiniu mastu.
Tuo metu politikos ekspertai svarsto, kad kovos tarp svarbiausių konservatorių partijos figūrų prezidentui yra naudingos, todėl gesinti konflikto jis tikrai nesiims.
Dar nematytas atvejis
Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas, valstietis Dainius Gaižauskas įsitikinęs, kad tai, jog krašto apsaugos ministras visiškai ignoruoja NSGK posėdžius, darosi pavojinga – ir ne tik dėl vokiečių brigados dislokavimo klausimo, kuris, anot politiko, vyktų daug sparčiau, jeigu ministras įsiklausytų į komiteto narių pastabas.
D.Gaižauskas sakė su komiteto nariais net skaičiavęs, kad A.Anušauskas į NSGK posėdžius buvo kviestas daugiau nei 120 kartų, tačiau iš tiesų sudalyvavo vos 2–3 posėdžiuose, o vietoje savęs siunčia viceministrą.
Tiesa, netrukus Krašto apsaugos ministerijos atstovai šį skaičių patikslino ir nurodė, kad per 2022–2023 metus krašto apsaugos ministras A.Anušauskas dalyvavo bent 12-oje NSGK posėdžių.
„Viceministras yra kompetentingas, tačiau, kai iškyla esminiai klausimai dėl įvairių vėlavimų, dėl biurokratinių dalykų, dėl strateginių sprendimų nepriėmimo, viceministras visada nurodo, kad jis negali atsakyti už ministrą, o ministras posėdžiuose nedalyvauja“, – portalui lrytas.lt komentavo D.Gaižauskas.
Pats 2019–2020 metais NSGK pirmininkavęs D.Gaižauskas pasakojo, kad tuo metu krašto apsaugos ministerijai vadovavęs Raimundas Karoblis turėjo kardinaliai priešingą santykį su komitetu.
„Praktiškai nebuvo nė vieno NSGK posėdžio be krašto apsaugos ministro. Kiekvienas įstatymo projektas, net siūlymai, kuriuos numatė pateikti KAM, buvo mums pateikiami prieš pusmetį, suderinamos įvairios techninės kliūtys, jos panaikinamos“, – palygino D.Gaižauskas.
Anot jo, R.Karoblis net buvo nurodęs, kad be jo žinios nevyktų nė vienas posėdis – jeigu ministras negalėdavo dalyvauti dėl susitikimų su užsienio partneriais, tuomet prašydavo posėdį atidėti, pats atvykdavo pas NSGK pirmininką susipažinti su tam tikra informacija, pasitikslinti detales.
„Mes tiksliai žinodavome, kas vyksta KAM, kas jau daroma, kaip atrodo santykiai su užsienio partneriais, kokie įstatymų trikdžiai egzistuoja“, – prisiminė politikas.
J.Olekas: „Situacija yra keistoka“
Darbą su NSGK komiteto nariais rimtai vertino ir 2012–2016 metais Krašto apsaugos ministerijai vadovavęs socialdemokratas Juozas Olekas.
Europarlamentaras naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad stengėsi dalyvauti NSGK posėdžiuose tiek, kiek tik galėjo.
„Būdavo tokių savaičių, kai būdavau išvykęs į ministrų susitikimus arba į NATO renginius – tada nedalyvaudavau. Visgi, dalyvavimas NSGK posėdžiuose užtikrina bendradarbiavimą, paaiškinimą, atsakymą į kai kuriuos klausimus. Nes kai nebūni, kyla nesusipratimų, įtampų, žmonės neturi informacijos ir dėl to priekaištauja“, – prisiminė J.Olekas.
Kai NSGK posėdžiuose dalyvauti negalėdavo, J.Olekas taip pat vietoje savęs siųsdavo atstovą, kad žinotų, kas aptarta posėdyje, tačiau tai, anot europarlamentaro, nėra geriausia išeitis.
„Seimo nariai dažniau nori išgirsti savo kolegos, deleguoto ministro svaresnį atsakymą, didesnį įsipareigojimą, negu ministro atstovų, kurie gali atsakyti ribotos informacijos rėmuose“, – pabrėžė politikas.
J.Olekas neslepia nuostabos, kad tokio lygio įtampos kyla tarp tos pačios partijos atstovų – komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno ir ministro A.Anušausko.
„Man tai keistoka – jeigu būna skirtingų politinių jėgų atstovai, tada sudėtingiau, bet, kai tai yra tos pačios partijos kolegos, tokios įtampos nėra suprantamos. Kad taip nesutartų kolegos ir nepasidalintų informacija – nebent tai gali remtis pavydo ar nesveikos konkurencijos faktu“, – svarstė jis.
J.Oleko teigimu, jeigu A.Anušauskas NSGK posėdžiuose dalyvavo tik kelis kartus, tuomet pačiam ministrui darosi sunku dirbti, nes jis neturi palaikymo, kontakto.
Tačiau dar svarbiau, kad tai kenkia Lietuvos saugumo interesams.
„Kai viešumoje matosi, kaip valdančiosios partijos įtakingi žmonės nesutaria, reiškia skirtingas nuomones, priekaištus, tai atsiliepia ir bendrai visuomenės nuomonei, ir tarptautiniu mastu.
Ne kartą Europos Parlamente girdėjome tokius nusistebėjimus. Ta pati Vokietija kiek remia Lietuvą, kiek talkina, tačiau girdėjome vienokius ar kitokius, ne visada teisingus priekaištus, o tai, be abejo, žmogiškai kelia įtampą ir mūsų sąjungininkams“, – pabrėžė J.Olekas.
Vengia kritikos?
D.Gaižauskas svarstė, kad tokia situacija susiklostė ne tik dėl vidinių konfliktų konservatorių partijoje, bet galimai ir dėl to, kad ministras A.Anušauskas nemoka priimti kritikos.
Anot parlamentaro, dar šios kadencijos Seimo darbo pradžioje vieno NSGK posėdžio metu L.Kasčiūnas, kaip ir opozicijos atstovai, sukritikavo tam tikrus ministerijos darbo aspektus, o tai galimai ir užkliuvo ministrui.
O pastabų, anot D.Gaižausko, NSGK nariai turi nemažai: dėl vėluojančių ginkluotės įsigijimų, dėl ginkluotės nesuderinimo su kaimyninėmis valstybėmis, dėl „Boxerių“, dėl nekontroliuojamo mobilizacijos klausimo, klaidų migrantų krizės metu, dėl užaštrinto Šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės klausimo.
„NSGK vykdo parlamentinę KAM kontrolę, o klaidų yra daug – ne tik brigada. Klausiame dėl brigados laikmečio ir dėl to, kad A.Anušauskas neatstovi mūsų pozicijų, kai vyksta svarbūs strateginiai susitikimai su NATO partneriais.
Jis jų paklauso, ten patyli ir paskui pasako, kas ten buvo nutarta – o jam viskas tinka. NSGK kritiškai į tai žiūri, nes komitetas iškelia uždavinius, o ministerija turi juos vykdyti.
Pačioje pradžioje vieną kitą pastabą išreiškėme viešai, bet nuo to konfliktas užsidegė tik dar stipriau, ir dabar A.Anušauskas mus praktiškai ignoruoja“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Prezidento vaidmuo
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas teigė neatsimenantis jokio kito atvejo, kai krašto apsaugos ministras nedalyvautų NSGK posėdžiuose.
„Tai yra nejuokinga, nes esame prie karo slenksčio“, – potalui lrytas.lt sakė V.Dumbliauskas.
Anot jo, tokie komiteto ir ministerijos santykiai atrodo keistai ir pavojingai, todėl šioje situacijoje jau turėtų įsikišti ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Politologas pabrėžė, kad prezidentas taip pat yra atsakingas už Vyriausybę, mat tvirtino jos sudėtį, yra Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Visgi, V.Dumbliauskas pripažįsta, kad realių galių ministrų klausimu prezidentas neturi.
„Tai yra mūsų Konstitucijos minusas. Be prezidento parašo Vyriausybė negali būtų patvirtinta, tačiau prezidentas neturi jokios galios ministrų „pakrapšyti“, – pastebėjo politologas.
Tiesa, V.Dumbliauskas įsitikinęs, kad kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė tokios situacijos tarp NSGK ir KAM netoleruotų.
Tuo metu G.Nausėdai, svarstė politologas, konfliktas tarp dviejų įtakingų konservatorių yra naudingas, todėl į šį klausimą šalies vadovas ir nesikiša.
„Baisiausia, kad tokioje situacijoje prezidentas su valdančiąja dauguma ir toliau konflikte. Ambicijas jau reikėtų palikti, nes ši situacija nėra juokinga“, – pabrėžė jis.
Nėra komiteto narys
Krašto apsaugos ministerijos atstovai naujienų portalui lrytas.lt nurodė, kad 2022–2023 A.Anušauskas dalyvavo mažiausiai 12 NSGK posėdžių.
„Ministro sprendimu NSGK posėdžiuose Krašto apsaugos ministeriją atstovauja deleguoti atstovai pagal kompetenciją ir kuruojamas sritis. Paprastai į Seimo NSGK ar kitų komitetų posėdžius kvietimai siunčiami institucijoms, o ne konkretiems asmenims.
Svarbu paminėti, kad neretais atvejais ministras negali sudalyvauti komiteto posėdžiuose, nes su darbo vizitu būna išvykęs į komandiruotes, ar dalyvauja kituose susitikimuose, kitų Seimo komitetų posėdžiuose“, – teigiama KAM komentare.
Tuo pačiu ministerijos atstovai pastebėjo, kad ministras A.Aunšauskas nėra NSGK narys.
„Iki 2020 m. ministrai būdavo komiteto, kuris atlieka ministerijos parlamentinę kontrolę, nariais, tačiau šioje kadencijoje taip nėra“, – pabrėžė KAM atstovai.
