Kaip skelbiama konservatorių frakcijos pranešime žiniasklaidai, pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo pavadintas seno bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardu.
Atkreipiamas dėmesys, kad po mirties Kalinino garbei jo vardu buvo pervadinta net keletas miestų. Vienas iš jų – anuomet Kionigsbergas, dabar Kaliningradas – tą vardą išlaikė iki šiol.
Pasak V. Semeškos, karo Ukrainoje kontekste reikia peržvelgti pavadinimus, atsisakyti mūsų kalbai svetimų pavadinimų vartojimo.
„Jau seniai metas atsisakyti sovietinio palikimo ir neteršti mūsų Valstybinės kalbos svetimkūniais. Solidarizuojamės su kaimynais lenkais ir kviečiame lietuvių kalboje nenaudoti mums primestų, dirbtinų pavadinimų“, – teigė Seimo narys.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė atkreipė dėmesį į Maskvos vykdytą kryptingą toponimikos politiką, kurią šiandien privalome pakeisti.
„Sovietų Sąjungai kaip karo grobis atitekusi Rytų Prūsijos dalis, pavadinta Kaliningrado sritimi, po Antrojo pasaulinio karo buvo priskirta Rusijos Federacijai. Čia niekada negyveno rusai, o Stalinas melavo apie istorines rusų žemes. Siekdama laiduoti regiono priklausomybę Maskva taikė ir kryptingą toponimikos politiką, buvo rusifikuoti vietovardžių ir vandenvardžių pavadinimai“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.
„Keičiant pavadinimus, ne tik orientuotasi į tai, kad naujų vietovardžių reikšmės būtų suprantamos srities kolonizatoriams iš įvairių SSRS dalių, bet ir į srities priklausomybės sovietams legitimizavimą. Atėjo metas nesitaikstyti su istorijos klastojimu, atsisakyti dubliuoto vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo ir grįžti prie istorinės toponimikos – iš esmės sugrąžinti Karaliaučiaus kraštui baltiškąjį lingvistinį identitetą“, – kalbėjo Seimo narė.
