Konservatorius atsisakė ginti J. Šiugždinienę: atsistatydinčiau

Politinėje arenoje toliau kunkuliuojant savivaldybių tarybų narių išlaidų skandalams, Seimo konservatorius Vilius Semeška pateikė netikėtą savo poziciją. Parlamentaras tikina, jog savo bendrapartietės, švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės vietoje jau būtų atsistatydinęs, nors pačių konservatorių palaikymas ministre iki šiol nesusvyravo.

Vilius Semeška.<br>Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Vilius Semeška.<br>Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Petras Ragauskas.<br>lrytas.lt nuotr.
Petras Ragauskas.<br>lrytas.lt nuotr.
Vitalijus Gailius<br>T.Bauro nuotr.
Vitalijus Gailius<br>T.Bauro nuotr.
Vilius Semeška.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilius Semeška.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilius Semeška.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilius Semeška.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 18, 2023, 4:53 PM

Tiesa, politikas susidariusią situaciją vertina ir kaip galimybę, jog Seimas greičiau priims sprendimus dėl savivaldybėse dirbančių politikų darbo užmokesčio.

Sako, kad trauktųsi

Trečiadienį „Laisvės TV“ laidoje V.Semeška teigė, kad situacija nėra graži, nėra jauki, jau daro žalą politinei sistemai, todėl jis, J.Šiugždinienės vietoje, jau būtų atsistatydinęs.

„Man asmeniškai, žvelgiant į tas ataskaitas, klausimų kyla daug. Nėra paprasta, kaip partijos kolegai, kažką kritikuoti. Pasakysiu tiesiai šviesiai ir nuoširdžiai, ką aš daryčiau – po tokių ataskaitų aš atsistatydinčiau.

Dokumentuose aiškiai parašyta, kad turi būti nurodytas sąskaitos ar čekio numeris ir rekvizitai, jeigu yra, o rekvizitai visada yra.

Todėl politikas, be jokios abejonės, turėtų įrašyti sąskaitos numerį arba čekį, bent jau turėti sektuve, kad galėtų parodyti. Blogiausiu atveju pateikti banko išrašus. Jeigu tokių dalykų nėra pateikiama, kyla daugiau klausimų negu atsakymų“, – laidos metu kalbėjo V.Semeška.

Ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ V.Semeška taip pat teigė, kad šią kilusią krizę mato ir kaip galimybę kuo greičiau išspręsti savivaldą gaubiančias bėdas.

„Man tikrai patiko mintis iš „Transparency international“, kad krizė yra galimybė, ir tai yra metas pasižiūrėti, kodėl taip ilgai, beveik 30 metų, tęsiasi šios problemos, kurios, deja, tik dabar iškeltos į paviršių.

Manyčiau, kad turėtume išeiti stipresni, pasimokyti ir sureglamentuoti. Vis dėlto tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, jais politikai turėtų naudotis atsakingai ir ypatingai atskaitingai rinkėjui“, – komentavo V.Semeška.

Kas laukia ministrės?

Paklaustas, kokį likimą prognozuoja į išmokų skandalą įsivėlusiai savo bendrapartietei, švietimo, mokslo ir sporto ministrei J.Šiugždinienei, V.Semeška teigė, jog pirmiausia tai yra būtent ministrės sprendimas ir pozicija.

„Savo nuomonę jau pasakiau, ką aš daryčiau jos vietoje – galbūt ir nesikartosiu. Manyčiau, kad metas, įsijungus ir teisėsaugos institucijoms, tuos asmenis, kurie nustatys, kad piktnaudžiavo, naudojo čekius, rinko sąskaitas faktūras už paslaugas ir prekes, kurios nebuvo jiems suteiktos, tikrai turėtų būti atsakomybė ar bent mažiausiai grąžinama į biudžetą tos lėšos.

Tačiau tikrai yra savivaldybių ir savivaldybių tarybų narių, kurie niekuo dėti, ir yra tiesiog įtraukti į šią mėsmalę. Tai manau, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Bet sistemines spragas, galima piktnaudžiavimą, žinoma, reikėjo užlopyti jau gerokai anksčiau. (...) Tai yra jau dešimtmečių klausimai, kur problema taip subrendo, kad dabar viskas supūliavo“, – svarstė konservatorius.

Pasak V.Semeškos, visų Seimo frakcijų seniūnai nedelsiant turi susirinkti ir pateikti aiškius sprendimus, kad būtų įteisintas apmokėjimas už darbą. Tiesa, jis turėtų būti ir protingas.

„Tai neturėtų būti daugiau nei 300, 200, didžiosiose savivaldybėse – 400 eurų per mėnesį, ir galbūt net visiškai atsisakant išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, o tik paliekant galimybę frakcijoms kartą per metus gauti tam tikrą išmoką savo veiklai“, – svarstė Seimo narys.

Paklaustas, ar ilgas sprendimų ieškojimas šiandien rodo tai, jog bendro sutarimo parlamente trūksta, V.Semeška situaciją apibūdino kaip „paklodės tampymą“.

„Aš manau, kad čia dabar vyksta paklodės tampymas – vieni matytų vienokį modelį, kiti – kitokį modelį. Mes, TS-LKD, iš karto siūlėme iškilus skandalui bent jau įpareigoti viešinti, nustatyti lubas, tačiau Seimo dauguma nepritarė tokios greitos žaizdos užgydymui, norima kompleksinių sprendimų.

Gal ir gerai, bet tai neturi tęstis penkmečius ar metus, turi būti padaryta nedelsiant, gal ir šioje sesijoje“, – pabrėžė jis.

Joniškio meras: turi įvertinti teisėsauga

Joniškio savivaldybės meras Vitalijus Gailius savo ruožtu ragino atsigręžti į teisinę šių skandalų pusę.

„Man gerai žinomos teisės normos, kurios numato atsakomybę už aplaidžią ar apgaulingą buhalterinę apskaitą, už suklastotą oficialaus dokumento pateikimą, man žinomos normos, kurios numato atsakomybę už turto pasisavinimą.

Tos išmokos yra savivaldybės gyventojų turtas, ir jeigu jos nėra nukreipiamos kompensuoti patirtoms išlaidoms, o pasisavinamos klastojant dokumentus, aš manau, turi būti įvertinimas šitų žmonių, kurie elgiasi nesąžiningai, kurie savinasi savo bendruomenės interesams skirtus asignavimus. Tai turi įvertinti teisėsauga“, – „Žinių radijuje“ dėstė V.Gailius.

Joniškio meras taip pat pažymėjo, kad neskaidriai dirbantys politikai savo pareigų toliau eiti negali.

„Jei žmogus bus pripažintas padaręs teisės pažeidimą, akivaizdu, kad tokiais veiksmais jis sulaužė ir savo priesaiką. O priesaiką sulaužęs žmogus dirbti negali“, – akcentavo V.Gailius.

Advokatas: negali būti taip, kad kriminalizuojama absoliuti dauguma visuomenės

Advokatas Petras Ragauskas laidos metu kalbėjo, kad vieno vertinimo kiekvieno savivaldybių tarybų nario išlaidų atveju nėra, tačiau, anot jo, vien šio reiškinio masiškumas verčia galvoti, kad taip pat nėra ir kriminalo.

„Nepaisant niuansų, nepaisant to, kad formaliai gali vienas kitas žmogus ateityje būti nuteistas už tuos dalykus – greičiausiai būtų už sukčiavimą – sakyčiau, kad tas masiškumas viso šio reiškinio rodo, kad jokio kriminalo čia nėra. Nes tai yra visuomenės nuotrauka, visuomenės atvaizdas veidrodyje. Jeigu daugiau nei 90 proc. savivaldybių tarybų narių sulaukia priekaištų – moralinių ar ne – dėl to, kas įvyko, tai akivaizdu, kad tokia yra sistema“, – tvirtino P.Ragauskas.

Advokatas svarstė, kad tokioje sistemoje žmonės supranta šias pajamas kaip tokias, kurios gaunamos neatsiskaitytinai.

„Deklaruoji, kad turėjai išlaidas, ir tai gauni. Ar tai atitinka įstatymo raidę, ar ne, man atrodo, net nesvarbu. Tačiau turime suprasti elementarų dalyką – negali būti taip, kad kriminalizuojama absoliuti dauguma visuomenės. Tai yra absurdas.

Nusikaltimas visada yra rimtas nukrypimas nuo normos, rimčiausias nukrypimas nuo socialinių, susiklosčiusių normų. Jeigu daugiau nei 90 proc. savivaldybių tarybų nukrypsta nuo jų, tai ne iš kažkur tie savivaldybių nariai yra – jie yra iš mūsų tarpo“, – pabrėžė teisininkas.

Sąžiningumas, anot P.Ragausko, yra „truputį guminis dalykas“.

„Tai, kas vienam atrodo sąžininga, turint vienus ar kitus motyvus kitam gali atrodyti nesąžininga“, – sakė teisininkas.

Tačiau P.Ragauskas stebisi dvigubais standartais, kuriuos šalies gyventojai taiko politikams. Jis pastebėjo, kad gyventojai išrinko net tris merus, kurie yra nuteisti už korupcinius nusikaltimus – Anykščių, Kalvarijos ir Kupiškių merus, tačiau tie patys žmonės dabar niekšais vadina tuos, kurie deklaruoja už kurą išleidę daugiau nei logiškai turėtų išleisti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.