Tokį pasiūlymą Švietimo įstatymo pakeitimo projektui įregistravusi parlamentarė siūlo numatyti, kad mokinių skaičius tautinių mažumų mokyklų klasėse turėtų atitikti 50 proc. leistino mažiausio mokinių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė.
R. Tamašunienės nuomone, tautinių mažumų mokyklos užima svarbią vietą Lietuvos švietimo sistemoje, todėl būtina jas įvardinti Švietimo įstatyme, sudaryti sąlygas joms veikti, o nustatyti kriterijai bei reikalavimai turi būti adekvatūs esamai situacijai.
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojos R.Tamašunienės nuomone, siekiant, kad gerai veikiančios gimnazijos išliktų, visoms mokykloms, ypač Lietuvos regionuose, turi būti taikomas individualus, o ne tik kiekybinis vertinimas.
„Mano įsitikinimu, mokyklas, gimnazijas vertinti pagal vieną kurpalių yra neatsakinga, nes tai ateityje nulems regiono gyvybingumą. Kiekvienais mokslo metais atsiras tokių mokyklų, tokių savivaldybių, kur pritrūks pvz. 2 ar 3 mokinių ir tai nulems mokyklos ateities statusą. Kalbant apie regioninę politiką, švietimo paslaugų arčiau vaiko organizavimą, negalima įstatyme nustatyti griežtus vienodus kriterijus ir reikalavimus visoms mokykloms ir dar taikyti finansines sankcijas savivaldybėms už jų nevykdymą. Bendrieji reikalavimai mokykloms dėl ugdymo aplinkos, pedagogų, ugdymo kokybės, neformalaus ugdymo turi išlikti, bet dėl mokinių skaičiaus reikėtų didesnio lankstumo. Pvz. jei nuo 2025 metų, kaip planuojama, gimnazijos klasėje turės būti 21 mokinys, tai regioninėms mokykloms tai bus neįveikiama užduotis“,– komentuodama įregistruotą pasiūlymą Eltai sakė R. Tamašunienė.
Jos neįtikina kalbos, kad išlaikyti tokias mokyklas daug kainuoja ir neapsimoka.
„Mano nuomone, kalbant apie švietimą – prioritetinę valstybės sritį, užtikrinančią valstybės raidą, finansavimas būtent šiai sričiai turi nuolat didėti. Reikia kelti mokytojų darbo prestižą, mokėti jiems bent 3 kartus didesnes algas, kad geriausi abiturientai rinktųsi pedagogines studijas, o ne uždarinėti mokyklas, nes nėra mokytojų, nes neva nėra kokybės. Regione mokykla vykdo savo ypatingą, daug platesnę misiją, ne tik vaikus moko. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas įstatymo projektas suponuoja, kad ugdymo kokybę nulems didesnės klasės ir autobusiukų parkai. Mano įsitikinimu, tai būtų blogiausias sprendimas, o regionams tai yra pražūtis“,– mano R. Tamašunienė.
Parlamentarė apgailestauja, kad tarp daugelio Švietimo įstatyme numatytų specialiųjų kriterijų neatsirado tautinių mažumų mokyklų. Vilniaus regionas, anot jos, išsiskiria tautine gyventojų sudėtimi. Kaip pastebi R. Tamašunienė, miesteliuose, kaimo vietovėse yra po 2–3 mokyklos, skirtingomis ugdomosiomis kalbomis, todėl klasių formavimo kriterijai turi būti bent perpus mažesni.
„Vien tik lenkų kalba Lietuvoje veikia 36 gimnazijos. Geroji tautinių mažumų švietimo praktika Europoje rodo, kad efektyviausiai suveikia taikomi pozityviosios diskriminacijos principai, pvz. kitokie kriterijai dėl mažesnio mokinių skaičiaus, yra net individualus asmens poreikio vertinimas. Teisę į ugdymą gimtąja kalba saugo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, todėl negalima bloginti esamos situacijos, gerinkime kokybę, bet neuždarinėkime mokyklų. Lietuvoje miestų bei kaimiškose vietovėse, kur gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, mokyklinio amžiaus vaikai dalijasi į du arba tris srautus pagal pasirinktą mokyklą ir ugdymosi kalbą (lietuvių arba tautinės mažumos). Taikyti konkrečioje vietovėje bendruosius mokykloms nustatytus kriterijus yra neįmanoma misija. Todėl siūlome įstatyme palikti galimybę formuoti klases, jei mokinių skaičius yra 50 proc. leistino mažiausio mokinių skaičiaus, kuri nustato Vyriausybė“,-sako R. Tamašunienė.
Priėmus siūlomą Švietimo įstatymo pataisą, jos teigimu, bus išsaugotas tautinių mažumų mokyklų tinklas, nenukentės tautinių mažumų švietimas ir galimybės mokytis gimtąja kalba.
Pasiūlymą Švietimo įstatymo pataisoms R. Tamašunienė įregistravo kartu su parlamentaru Česlavu Olševskiu.
ELTA primena, kad šių metų gegužės 23 d. Seimas po pateikimo pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms. Seimo plenariniame posėdyje jas planuojama svarstyti kitą savaitę, birželio 15 d.
Švietimo įstatymo pakeitimo projektas parengtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimą. Vykdant šį nutarimą, projektu siekiama įstatyme numatyti specialiuosius ir bendruosius kriterijus, kuriuos atitinkanti mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas.
