Anot audito grupės vadovės Rasos Rakauskienės, pabėgėlių integracijoje dalyvaujančios institucijos susidūrė su iššūkiu juos priimant.
„Pabėgėliams teikiama socialinė parama, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugos. Tačiau nustatėme, kad trūksta valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, ypač didesnio vietos savivaldos įsitraukimo, užtikrinant tinkamą pabėgėlių priėmimą. Kai kurioms savivaldybėms pavyko procesą organizuoti efektyviai, štai Jonavos r. savivaldybėje pagalba visais klausimais prieglobsčio gavėjams ir ukrainiečiams teikiama vieno langelio principu“, – sakė R. Rakauskienė.
Audito ataskaitos duomenimis, 2020–2022 m. prieglobstis suteiktas 869 asmenims, prieglobsčio gavėjų skaičius išaugo 2,6 karto, o laikinąją apsaugą 2022 m. gavo 68 352 karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Nurodoma, kad pernai 56,9 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų ukrainiečių rado darbo vietas. 30 proc. jų įsidarbino į trūkstamas profesijas, taip sumažino darbuotojų trūkumo regionuose problemą. Aktyvesnės pabėgėlių perkvalifikavimo priemonės ir geresnės lietuvių kalbos žinios padidintų jų įsidarbinimo galimybes.
Atkreipiamas dėmesys, kad lietuvių kalbos mokymasis integracijos metu yra vienas svarbiausių elementų, tačiau 2020–2022 m. tik 5,6 proc. prieglobsčio gavėjų Pabėgėlių priėmimo centre ir 37,8 proc. savivaldybėse mokėsi lietuvių kalbos.
Pasak Valstybės kontrolės, dėl psichologinių traumų ir mokymosi pertraukų pabėgėlių vaikams sudėtingiau nei kitų migrantų vaikams įsitraukti į ugdymo procesą. Jiems tęsti mokymąsi padėtų laiku gauta švietimo pagalba ir išlyginamosios klasės. Tokios klasės sukomplektuotos 13 savivaldybių, tačiau jų nebuvo kai kuriuose didžiuosiuose miestuose, pvz., Kaune, Klaipėdoje. Mokyklose trūksta švietimo pagalbos – 2022 m. ją gavo 6 proc. vaikų iš Ukrainos.
