Į S.Daukanto aikštę premjerė ir šalies vadovas atvyko apie 9 val. 30 minučių, susitikime I.Šimonytė pateikė kandidatą arba kandidatę į švietimo, mokslo ir sporto ministrus.
Anksčiau ministerijai vadovavusi konservatorė Jurgita Šiugždinienė šias pareigas paliko gegužę, kai po kilusio savivaldybių tarybų narių išmokų skandalo nusprendė atsistatydinti. Dabar laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas eina teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Ketvirtadienį Seime ministrė pirmininkė užsiminė, kad kandidatūra prezidentui bus pateikta dar šią savaitę.
Daukanto aikštės lyderis pabrėžė, kad pretendentui bus keliami aukšti reikalavimai.
„Reikalavimai bus aukšti. Be jokios abejonės reikės atsižvelgti į tai, kad iki kadencijos pabaigos liko labai nedaug laiko. Taigi, ministrui tikrai nebebus laiko mokytis arba įstoti į ministro klumpes. Atitinkamai aukšti profesionalumo, etikos standartai. Tikiuosi, kad Lietuva didelė ir žmonių surasti mes tikrai galime“, – sakė G. Nausėda.
Dėl susitikimų stokos sulaukė kritikos
Apie tai, kad I.Šimonytė ir G.Nausėda akis į akį nebuvo susitikę jau labai ilgą laiką, viešojoje erdvėje kalbama jau ne vieną savaitę.
Neseniai G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad šalies vadovas jau kurį laiką neturėjo oficialaus darbinio susitikimo su premjere I.Šimonyte – jo teigimu, Vyriausybės vadovė neišreiškia noro susitikti.
„Prezidento kabineto klausiau, kada paskutinį kartą premjerė turėjo norą susitikti. Tai ji neturėjo to noro. Niekad neskambino, niekad neprašė, kad norėtų kažką papasakoti. Tai jeigu žmogus neturi ką pasakoti, tai nesusitinka“, – „Žinių radijui“ sakė F.Jansonas.
Į šiuos žodžius sureagavo ir pati I.Šimonytė – tiesa, ragindama iš to jokios dramos nedaryti. Darbo kokybė, premjerės manymu, dėl tokių retų susitikimų nenukenčia.
„Nemanau, kad čia reikėtų ieškoti intrigos, ir nemanau, kad čia reikėtų užsiimti minčių skaitymu. Procesai sklandžiai vyksta ir, tikiuosi, kad jie tokie bus ir ateityje. (...) Aš nesiimsiu komentuoti pono Jansono komentarų, nes, kaip supratau, jis turi gebėjimą skaityti žmonių mintis. Nežinau, ar teisingai perskaito“, – sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, visus klausimus, kur būtinas premjero ir prezidento veikimas, iki šiol pavyko sklandžiai išspręsti.
„Tiek, kiek mes turime bendrų atsakomybių ir bendrų darbų, man atrodo, kad nė vienas darbas ir nė vienas sprendimas nėra niekur įstrigęs per pastarąjį laiką. Ir dėl paskyrimų visi sprendimai buvo priimti, buvo nemažai Valstybės gynimo tarybos posėdžių. Tikrai buvo galimybių susitikti ir aptarti svarbiausius klausimus, už kuriuos nešame bendrą atsakomybę“, – kalbėjo premjerė.
Kritikos tokiam vangiam šalies vadovų bendravimui žėrė ir politologai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis pažymėjo, kad reguliarūs aukščiausių valstybės vadovų susitikimai yra būtini, net jeigu ir atrodo, kad „viskas vyksta pagal planą“.
„Net jeigu premjerei atrodo, kad viskas vyksta pagal numatytus planus ir yra suderinta, kiekvienas pokalbis leidžia patikslinti niuansus, galų gale – aptarti galimus pokyčius. Intensyvus komunikavimas suteikia galimybę kokybiškiau daryti sprendimus, taigi vengti tokių susitikimų būtų netikslinga ir neefektyvu“, – anksčiau portalui lrytas.lt sakė politologas.
„Žinant, kokia dinamika yra tiek vidaus politikoje, tiek Lietuvos kaimynystėje, 9 mėnesiai yra begalybė. Manau, kad nėra kažkokių algoritmų, jog reikėtų susitikti kas mėnesį ar kas savaitę, bet tos problemos, kurios kyla tiek prieš Vyriausybę, tiek prieš valstybę, tiek ir pačiam prezidentui iškyla klausimų – visada gali būti poreikis susitikimui“, – pridūrė profesorius.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas G.Nausėdos ir I.Šimonytės bendravimą taip pat vertino blogai.
„9 mėnesiai jau yra perlenkta lazda. Net trūksta žodžių – čia jau vaikiškos ambicijos. Galima I.Šimonytę suprasti, nes prezidento patarėjai moko Vyriausybės narius, ko neturėtų būti, bet leidžiama tą daryti.
Galima suprasti ir G.Nausėdą, kad jam reikia konflikto su konservatoriais, nes tada bus patenkinti jo rinkėjai. Bet vis tiek turi būti kažkokios proto ribos“, – pabrėžė jis.
