Pasak specialisto, tai, kad Rusijos prezidentui toks maištas buvo staigmena, tik parodo, jog karą Ukrainoje pradėjęs V.Putinas visiškai prarado kontrolę.
Tuo metu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas svarsto, kad staigus J.Prigožino atsitraukimas greičiausiai įvyko jam suvokus, jog gresia „likvidacija“.
Apie savaitgalio įvykius Rusijoje ir J.Prigožino maištą diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Rusija apie perversmą turėjo žinoti
M.Laurinavičius nurodė, kad spektakliu J.Prigožino šou jis tikrai nepavadintų – pasak specialisto, tai, kas nutiko savaitgalį, parodė labai aiškų V.Putino silpnumą.
„Iš esmės tai virto maištu, bet tai galėjo būti bandymas įvykdyti perversmą Rusijoje, ir tai buvo nukreipta prieš V.Putiną. O V.Putinas ne tik susilpnėjo – jis iš esmės nebekontroliuoja padėties Rusijoje. Tai yra esminis lūžis, kuris dar nereiškia, kad jau šitas režimas visiškai žlugo, bet tai reiškia, kad jo pamatai jau yra gerokai sugriauti.
Vėlgi, yra kitas variantas, kad įvyks tas vadinamasis valdžios tranzitas, kad tokiu būdu bandys problemą spręsti, bet iš esmės režimui tai yra milžiniškas smūgis, milžiniškas smūgis ir pačiam V.Putinui“, – aiškino M.Laurinavičius.
Pasak politikos eksperto, tai, kad J.Prigožinas jau spėjo ir atsitraukti, situacijos iš esmės per daug nesušvelnino. Tiesa, jis pats neabejoja, kad galimo perversmo Rusijoje planai šioje šalyje tikrai buvo žinomi.
„Tas užgesinimas nieko nelemia – jis lemia tai, kad galbūt neįvyko pilietinis karas, arba kad nebuvo sutriuškinta grupuotė, kuri galėjo būti sutriuškinta. Esmė yra paprasta: mes dabar puikiai žinome iš ne vieno šaltinio, kurie skelbia labai aiškiai, kad JAV žvalgyba apie šitą rengiamą perversmą žinojo iš anksto.
Jeigu JAV žvalgyba apie šį rengiamą perversmą žinojo iš anksto, manyti, kad Rusijoje niekas apie jį nežinojo, yra visiškai naivu. Ta pati JAV žvalgyba ne kažkokiomis techninėmis priemonėmis sužinojo apie rengiamą perversmą – ji sužinojo iš savo gerai veikiančių žvalgybos šaltinių Rusijoje.
Tai reiškia, kad Rusijoje perversmą, maištą daryti leido, nes niekas net V.Putinui nepasakė, kad štai, čia kažkas vyksta. O jeigu niekas nepasakė V.Putinui, reiškia, kad V.Putinas padėties nebekontroliuoja“, – tvirtino M.Laurinavičius.
Abejonių specialistui kelia ir A.Lukašenkos vaidmuo šioje istorijoje.
„Ryte V.Putinas paskelbia, kad visi bus sunaikinti, mes čia galingieji, o vakare paaiškėjo, kad niekas nieko nesunaikina, ir dar dėl visko tariasi. V.Putinas nežinia kur, vietoje jo tariasi kažkoks trečias brolis A.Lukašenka. V.Putinui A.Lukašenka yra žmogus, kuris yra jo liokajus, ir staiga V.Putino liokajus neva tariasi“, – svarstė politikos analitikas.
Paklaustas, kokios visgi yra J.Prigožino ir aukščiausių Rusijos lyderių konflikto priežastys, M.Laurinavičius pridūrė, jog tai – gana kompleksinės problemos.
„Pagrindiniai dalykai, kurie labiausiai ant paviršiaus, yra pinigai, galia ir įtaka. Mes labai primityviai įsivaizduojame ir dažnai primityviai yra nušviečiama tai, kas yra Rusija.
Mes įsivaizduojame, kad staiga atsirado kažkoks banditas J.Prigožinas, kuris čia pavirto vos ne į V.Putiną. Tokie žmonės Rusijoje iš principo negali turėti tos galios. Už J.Prigožino visada stovėjo ir dabar tebestovi ypač galingos Rusijos jėgos. Tai jos sukūrė šitą grupuotę, ne Prigožinas ją sukūrė, jos iki šiol ją rėmė ir dabar dar remia. Ir jos iš esmės kovoja su S.Šoigu arba su kariuomene.
Čia yra tiek žinybiniai klanai, tiek ir tikrieji klanai, kurių vadai yra konkretūs asmenys. Tai yra kovos tarp įvairių režimo dalių, kurios Rusijoje niekada nesibaigia – tiek, kiek šitas režimas gyvuoja, ir net prieš V.Putino režimo susikūrimą klaninė sistema jau buvo susikūrusi ir ji tarpusavyje kovoja.
Dabar tai perėjo į jau visišką ginkluotą konfliktą režimo viduje. Tai yra karas, kuris tą režimą griauna iš vidaus“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
Anot jo, beveik neabejotina, jog J.Prigožinas tikėjosi, laukė bei turėjo pagrindo laukti, kad prie jo prisijungs rimtos struktūros, specialiosios tarnybos. Tačiau pamačius, kad galimas perversmas neturi potencialo, teko imtis kitų priemonių.
„J.Prigožinas pirmiausia nėra nei beprotis, nei kažkoks nevaldomas nuo grandinės nutrūkęs žmogus – jis yra labai racionalus. Taip, jis žiaurus, bet jis yra labai racionalus banditas“, – apibūdino M.Laurinavičius.
Bijojo „likvidacijos“?
Savo ruožtu Seimo NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas iškėlė ir savo versiją, kodėl J.Prigožinas galėjo atsitraukti.
„Daug yra interpretacijų – aš galbūt būčiau šalininkas tos vienos pagrindinės interpretacijos, jog visgi J.Prigožinas suprato, kad gresia likvidacija, ir papildykim dar tuo, kad liepos 1 dieną „Wagner“ pagal S.Šoigu įsakymą turi tapti ginkluotojų pajėgų dalimi – tą pasiūlymą demonstratyviai J.Prigožinas atmetė.
Ir, matyt, žinodamas, kad jam gresia ir asmeninė likvidacija, pabandė sužaisti „va bank“, taip tikėdamasis, kad dalis ginkluotųjų pajėgų stos į jo pusę, galbūt tai taps sniego gniūžtės efektu ir žygis į Maskvą galėtų būti sėkmingas.
Visgi, nors tas žingsnis buvo pakankamai sėkmingas, ir galbūt iki Maskvos netgi buvo galima nužygiuoti, turint omenyje, kad Maskvos gynybinės linijos buvo tikrai labai silpnos, bet vienas dalykas yra nužygiuoti, o kitas – įgyvendinti kažkokį planą“, – komentavo L.Kasčiūnas.
Tiesa, koks tas planas, esą pasakyti dar sudėtinga.
„Galėjo ir nepakeisti V.Putino, bet, jeigu jis būtų sumedžiojęs S.Šoigu ar V.Gerasimovą, ką jis viešai skelbė, tokiu atveju net ir likus V.Putinui, jo galia elito viduje yra visai kitokia. Tai ir pinigų srautai, ir galia, ir vaidmuo, ir svoris – būtų persižaidęs visas politinis elitas“, – aiškino NSGK pirmininkas.
M.Laurinavičius tuo metu tikino, jog yra labai nedidelė tikimybė, kad tol, kol vyks karas, V.Putinas galėtų pakeisti S.Šoigu ir V.Gerasimovą.
„V.Putinas, jeigu būtų norėjęs keisti, jis turėjo tam daugybę priežasčių gerokai anksčiau. Karas trunka jau beveik pusantrų metų, per visą laiką nei S.Šoigu, nei V.Gerasimovas, nepaisant visų Rusijos nesėkmių, nes Rusija akivaizdžiai pralaimi karą, jie nebuvo pašalinti“, – sakė jis.
Pasak M.Laurinavičiaus, dabar, po kilusio maišto, Rusijos diktatoriui daryti kažkokius žingsnius yra labai pavojinga.
„Šiuo metu, kai jis jau nebekontroliuoja situacijos, mano galva, jis yra tiesiog izoliuotas, gauna tik tą informaciją, kuri kažkam reikalinga, ir iš esmės šitoje situacijoje jam yra labai pavojinga juos keisti“, – tvirtino politikos analitikas.
Svarsto, ar V.Putinas nubaus J.Prigožiną
Saugumo ekspertas Ignas Stankovičius, paklaustas, kas yra šio sukilimo laimėtojas, o kas – pralaimėtojas, pastarojo etiketę visgi suteikė pačiam V.Putinui.
„Mano galva, pralaimėtojas yra diktatorius, nes jis parodė, kad situaciją jis valdo nepilnai, ir kad jis prarado autoritetą. Čia smūgis jam. J.Prigožinas ir S.Šoigu, kurie lyg buvo realūs, apčiuopiami konflikto dalyviai – reikia laukti ir pažiūrėti.
Kuo mažiau nukentės S.Šoigu ir J.Prigožinas, tuo V.Putino autoritetas kris dar žemiau“, – sakė jis.
Tiesa, anot I.Stankovičiaus, kol kas labai sunku pasakyti, ar Rusijos vadovas nubaus maištaujantį „Wagner“ vadovą.
„Jeigu nubaus, tai įsivaizduoju, kaip sureaguos kita jo aplinka, nes V.Putinas be savo aplinkos paramos yra niekas.
Iki šiol jis nieko nebaudė iš savo artimo rato – pastumdydavo, bet niekas nebuvo nubaustas. Tai būtų keista, jeigu dabar J.Prigožiną jis nubaustų“, – svarstė saugumo ekspertas.
Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius savo ruožtu taip pat pritarė, jog pastarųjų dienų įvykiai Rusijoje dar kartą parodė V.Putino režimo nestabilumą.
„Teisinga būtų pasakyti, kad dar kartą įrodyta tiems, kas dar tuo abejojo, kad nėra tvirtos ir aiškios vadovybės šalyje, kuri vadovautų šaliai ar kariuomenei. Pakrikimas tik didės, demotyvacija didės, ir parodyta, kad galimas yra perversmas toje šalyje, galima tą padaryti ginkluotu būdu.
Vargu, ar tai darys J.Prigožinas – matyt, kas nors kitas, o kad teisės viršenybė apskritai nieko nereiškia, dar kartą buvo priminta. Nes jei ryte buvo keikiamas J.Prigožinas, kad tai smūgis peiliu į nugarą, išdavystė, visi bus sunaikinti ir mažai nepasirodys, o vakare visiems atleido už nuodėmes, pasirodo, taip irgi įmanoma.
Tai nereiškia, kad Vakaruose reikia atsipalaiduoti ir sumažinti paramą Ukrainai, ir juo labiau nereiškia, kad reikia kam nors gailėti V.Putino, kad neateitų anarchistai į valdžią. Šis procesas irgi svarbus“, – dėstė L.Linkevičius.
