Pasak šiame susitikime kalbėjusios V. Čmilytės-Nielsen, mūsų parlamente pradėta diskusija dėl Vyriausybės pateiktos mokesčių reformos atveria galimybes Lietuvai gauti sulaikytas lėšas – 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo), o vykdant daugiametės finansinės perspektyvos peržiūrą, reikia skirti daugiau dėmesio kariniam mobilumui.
„Dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje kariniam mobilumui numatyto finansavimo toli gražu nepakanka, kad būtų patenkinti investicijų poreikiai. Rusijos agresija parodė, kad būtina skubiai stiprinti Europos gynybos pajėgumus, įskaitant karinį mobilumą. Dėl to stipresnis taptų rytinis NATO flangas, taigi, tai reiškia ir saugesnę Europos Sąjungą. Lietuva, Vilniaus NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, pasisako už glaudesnį ES ir NATO bendradarbiavimą dėl saugesnės ir vieningesnės Europos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Europos Parlamento Pirmininkei pabrėžiau, kad Ukrainos narystė ES ir NATO papildytų viena kitą, todėl Lietuva viliasi, jog Ukraina bus pakviesta pradėti derybas dėl ES kuo greičiau, o Komisijos ataskaitoje nurodyti trūkumai, jei tokių bus, taps paskata dar labiau padėti Ukrainai, o ne vilkinti jos integraciją į ES“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
EP vadovė taip pat supažindinta su Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkų pasirašyta deklaracija ir paraginta, kad ES kuo greičiau įtrauktų samdinių grupę „Wagner“ į su teroro aktais susijusių vykdančių asmenų, grupių ir organizacijų sąrašą.
Be to, šiame susitikime Seimo Pirmininkė paprašė R. Mecolos palaikyti Lietuvos, kuri siekia, kad Vilniuje būtų įsteigta nauja ES Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra, kandidatūrą.
