„Jeigu žiūrėtume statistiką, tai nuo 2019-ųjų prokuratūrą jau paliko 84 prokurorai, o nuo 2021-ųjų iki šios dienos prokuratūrą jau paliko 55 prokurorai. Priimta tik 18 naujų prokurorų“, – interviu lrt.lt sakė generalinė prokurorė N. Grunskienė.
Ji akcentavo, kad dėl nekonkurencingų algų, dėl didelių darbo krūvių teisininkai nesiveržia dirbti prokurorais, o dirbantys prokurorai, pasak N. Grunskienės, dažnai dairosi į advokatų kontoras ar teisėjų luomą, kuriems algos yra padidintos nuo liepos 1 d.
„Ne kartą minėjau ir tai, kad prokurorai sensta, o į prokurorus einama nenoriai, neįvyko egzaminai, nes nesusirinko pakankamas skaičius norinčiųjų laikyti egzaminus. Taip pat labai sudėtinga su atrankomis. Į Vilniaus apylinkės prokuratūrą jau trečią kartą pratęsta atranka, nes du kartus neatsirado norinčių dalyvauti atrankoje į prokurorus. Lygiai taip pat yra ir su vadovaujančiomis pozicijomis. Niekas nenori eiti į vadovaujančias pozicijas“, – dėstė N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė teigė mananti, kad prokuroras Lietuvoje turėtų uždirbti 3000 eurų.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė prezidentūros teiktos įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma nuo spalio 1 dienos padidinti prokurorų atlyginimus. Šis įstatymo projektas buvo inicijuotas, atsižvelgiant į tai, kad Seimo priimtoje valstybės tarnybos reformoje prokurorų atlyginimų kilimas nebuvo numatytas.
Siūlomas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, numatant tokius prokurorų pareiginės algos koeficientus, kurie skirtųsi vidutiniškai 10 proc., lyginant su teisėjų koeficientais.
Siūloma nustatyti, kad prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti būtų taikomas 1 785,4 euro siekiantis bazinis dydis.
