„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ buvę krašto apsaugos ministrai, europarlamentarai R.Juknevičienė ir Juozas Olekas įvertino Baltarusijoje dislokuotos grupuotės „Wagner“ keliamas grėsmės ir galimą NATO atsaką.
Reaguos atitinkamai
Europarlamentarė, konservatorė R.Juknevičienė laidos metu teigė „Wagner“ samdinių buvimo Baltarusijoje nesureikšminanti – anot jos, jeigu grupuotės karių netrukus bus dislokuota daugiau, tai ir Lietuvos institucijų pasirengimas galimoms grėsmėms bus atitinkamas.
„Palyginus ramiai žiūriu į tuos dalykus, daugiau kaip į bandymus provokuoti, kelti įtampą ir chaosą, nerimą. Nes ko tada vertas NATO Aljansas, jeigu keletas tūkstančių „Wager“ grupuotės samdinių – arba tiksliau, Kremliaus kariuomenė – jie gali sukelti didelės baimės? Būtų keista“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Kol kas, anot europarlamentarės, dabartinė situacija tik sukuria dar daugiau darbo Lietuvos ir Vakarų žvalgybai.
Pozityvioji pusė
Savo ruožtu europarlamentaras, socialdemokratas J.Olekas įžvelgė ir teigiamą „Wagner“ dislokacijos Baltarusijoje pusę.
Anot J.Oleko, Baltarusijoje ne kartą buvo žymiai daugiau Rusijos karių nei yra dabar, pavyzdžiui, pratybų metu arba prieš karo Ukrainoje pradžią.
„Kita vertus, jeigu manytume, kad J.Prigožinas turi šiek tiek savarankiškumo ir gali bandyti protestuoti prieš Rusijos kariuomenę, tai galbūt yra šioks toks pačios Rusijos kariuomenės didesnio atėjimo į Baltarusiją sulaikymas. Galima matyti ir pozityvų dalyką“, – svarstė europarlamentaras.
„Tūkstantis žmonių, lengvai ginkluotų, tikrai nepakeičia situacijos iš esmės“, – pridūrė jis.
Klausimai dėl gynybos
Tuo metu R.Juknevičienė ragino nevertinti „Wagner“ kaip privačios grupuotės.
„Užmirškime apie privatumus – J.Prigožinas visai nėra privatus. Pats V.Putinas pripažino, kiek milijardų yra skirta šitai struktūrai, kuri nuo pat pradžių buvo Kremliaus įrankis, atliekant tam tikrus karinius veiksmus – ar tai būtų Afrika, kai jie atstovavo Rusijos interesams Centrinėje Afrikos Respublikoje, ar kur nors Sirijoje.
Lygiai taip pat ir Ukrainoje jie kovėsi kaip Kremliaus struktūra, norint apgauti Vakarus, esą čia jie privatūs, „mes nieko nežinome, kiek jie baisių dalykų pridarę“. Tokiu būdu Kremlius nusiplaudavo rankas dėl atsakomybės“, – pabrėžė europarlamentarė.
Lygiai taip pat, anot jos, būtų ir su galimomis provokacijomis Vakarų šalyse – jeigu Kremlius organizuos kokią nors provokaciją, tai „Wagner“ ją ir atliks – J.Prigožinas vienas jų nedarys.
Tad pasak R.Juknevičienės, reikėtų būti pasiruošus provokacijoms, galimoms hibridinėms atakoms, prasiskverbimui per sieną.
Tačiau europarlamentarė pabrėžė pavojų, kad NATO šalys „Wagner“ veiksmų gali nevertinti kaip Rusijos, ir tinkamai nereaguoti.
„Reikės ir pakankamai daugiau dėmesio iš NATO. Man atrodo, kad NATO dar nėra iki galo patyręs savo veiksmuose – gebėjimuose atremti hibridines atakas.
Turime būti atidūs, nes gali prasidėti visokie išveždiojimai – ar tai jau yra Penktojo straipsnio pažeidimas, ar dar nėra, kas yra tas J.Prigožinas. Visko gali būti.
Su savo kaimynais turime kreiptis į NATO dėl scenarijų numatymo. Net jeigu tokio scenarijaus tikimybė – tik keli procentai, turime būti jam pasiruošę“, – įvertino ji.
Skaičiuojama, kad samdinių skaičius Baltarusijoje jau siekia 3450–3650 žmonių.
Paskutinio „Wagner“ konvojaus atvykimas užfiksuotas sekmadienį, liepos 23 d. Iš viso nuo liepos 11 d. iš Rusijos teritorijos atvyko mažiausiai 10 organizuotų konvojų, kurių kiekvieną sudarė 670–700 vienetų automobilinės technikos.
Daugiausia kalbama apie pikapus „UAZ Patriot“, „Mitsubishi L200“, „KamAZ“, „Ural“, taip pat kitus autobusus su vagonais, kuriais buvo vežamas personalas, taip pat statybinė ir (arba) inžinerinė įranga.
