Ant kulnų šalies vadovui jau lipa krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, liepą pasiekęs „prezidentinį“ reitingą – 50 proc. apklaustųjų ministrą įvertino palankiai.
Visgi, bręstantis konfliktas tarp dviejų populiariausių šalies politikų, sociologo Vlado Gaidžio teigimu, galėtų pakeisti abiejų vertinimą – tik tarp skirtingų rinkėjų grupių.
Sociologas taip pat paaiškino, kodėl reitingų lentelėje nuo konkurentų gerokai atsiplėšusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) realiuose rinkimuose tokio paties atotrūkio galėtų ir neturėti.
Partijų rokiruotė
Jeigu Seimo rinkimai vyktų jau kitą sekmadienį, juos reikšminga persvara laimėtų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – liepą už socialdemokratus būtų balsavę 19,1 proc., kai gegužę – 18,1 proc. apklaustųjų.
Tai – aukščiausias socialdemokratų vertinimas per kelerius pastaruosius metus.
Į antrąją populiariausių šalies partijų lentelės vietą grįžo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gegužę dar buvę ketvirti – liepą už juos savo balsą atiduotų 9,9 proc., gegužę – 7,9 proc. apklaustųjų.
Nors skirtumas tarp dviejų populiariausių partijų šiuo metu – net 9,2 proc. punktai, „Vilmorus“ direktorius, sociologas V.Gaidys neskubėtų panašaus atotrūkio prognozuoti ir būsimų parlamento rinkimų metu.
Anot sociologo, didelį vaidmenį rezultatams turės rinkėjų aktyvumas ir tai, kokią rinkiminę kampaniją sugebės „užkurti“ svarbiausi socialdemokratų konkurentai, kovojantys dėl to paties rinkėjo.
„Socialdemokratai jau dešimt metų prieš pat rinkimus pasirodo prastai – arba būna labai pasyvūs, arba priima neapskaičiuotų sprendimų, kaip, pavyzdžiui, liberalus Darbo kodeksas, netinkantis jų elektoratui, likus mėnesiui iki rinkimų.
Galutinis rezultatas priklausys ir nuo aktyvumo, ar tie pagyvenę žmonės ateis, ar atsiras kokių nors papildomų problemų pensininkams – tada jie ateitų į rinkimus. Nes priemonių, kaip suaktyvinti vyresnio amžiaus elektoratą, nėra tiek daug“, – pastebėjo V.Gaidys.
Trečioje reitingų lentelės pozicijoje yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 7,8 proc. apklaustųjų palaikymu (9,4 proc. gegužę).
Praktiškai tokį patį palaikymą turi ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – liepą už šią partiją teigė balsuosiantys 7,6 proc. apklaustųjų (8,2 proc. gegužę).
Penktoje vietoje įsitaisė Liberalų sąjūdis, kurių populiarumas išliko stabilus – 4,3 proc. apklaustųjų išreiškė savo palaikymą šiai partijai ir liepą, ir gegužę.
Darbo partiją palaikytų 3,2 proc. apklaustųjų (gegužę – 3,8 proc.), Laisvės partiją – 2,7 proc. (2,4 proc.), Lietuvos regionų partiją – 2,4 proc. (1,4 proc.), Laisvę ir teisingumą – 1,6 proc. (2,7 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungą – 1,3 proc. (0,9 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą, kaip ir gegužę – 1 proc. apklaustųjų.
Detaliau pažvelgęs į apklausos respondentus, V.Gaidys išskyrė, kuo skiriasi kiekvienos partijos rinkėjas.
„Socialdemokratai – pagyvenusių žmonių partija, palaikymas socialdemokratams labai koreliuoja su amžiumi. Rinkėjų tarp jaunimo nėra, o tarp pagyvenusių – labai daug. Laisvės partija – atvirkščiai: rinkėjai yra jaunimas, o vyresnių beveik nėra.
Už Darbo partiją labiausiai balsuoja rusai. Matyt, prisimena V.Uspaskichą. Už valstiečius labiausiai balsuoja kaimo gyventojai, kiti – žymiai mažiau. Laisvės ir teisingumo rinkėjų jau nykstamai mažai“, – įvardijo sociologas.
Populiariausi politikai
Populiariausiu politiku šalyje ir toliau išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, o jo populiarumas nuo gegužės išaugo net 9,2 proc. punktais – gegužę teigiamai šalies vadovą vertino 59,6 proc., o liepą – jau 68,8 proc. apklaustųjų.
„G.Nausėda pasiekė aukščiausią savo rezultatą per porą metų. 68,8 proc. yra labai daug. Žinoma, kad tai susiję su NATO samitu – jis buvo gerai matomas, greičiausiai gerai atrodė.
Šis rezultatas yra aukštesnis nei Dalios Grybauskaitės per antrąją kadenciją – per antrąją kadenciją ji tiek nebuvo pasiekusi“, – palygino V.Gaidys.
Gerokai išaugo ir krašto apsaugos ministro A.Anušausko populiarumas – liepą palankiai jį teigė vertinantys 50 proc. apklaustųjų, kai gegužę – 44,3 proc. respondentų.
„A.Anušausko 50 proc. palankių vertinimų yra daug kaip politikui – teigiamai jį vertina ir Tėvynės Sąjungos, ir socialdemokratų elektoratas. Tai jau prezidentinis rezultatas“, – įvertino sociologas.
V.Gaidys pastebėjo, kad buvę krašto apsaugos ministrai Raimundas Karoblis, Juozas Olekas ar Rasa Juknevičienė tokio populiarumo neturėdavo, o kartais buvo vertinami ir neigiamai.
„A.Anušauskas ir anksčiau gerą rezultatą rodydavo. Tai žmogus, kuris, sąmoningai ar ne, turi kažkokį įvaizdį, kuris tinka ir oponuojančios jėgoms. Matyt, yra kažkas veide – toli gražu ne visada gali pasakyti, kas būtent rinkėjams čia patinka.
Pavyzdžiui, neaišku, kodėl buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė buvo tokia populiari: Seimas – labai nepopuliari institucija, jos partijos bičiuliai buvo vertinami neigiamai, o ji buvo labai populiari.
Šiuo atveju tas pats – Tėvynės Sąjunga irgi nėra pirma populiariausia jėga, bet A.Anušauskas, matyt, kažką turi – gal dėl savo nuosaikumo“, – svarstė V.Gaidys.
Tiesa, paklaustas, ar A.Anušauskas turėtų išnaudoti šį „prezidentinį reitingą“ ir iš tiesų sudalyvauti prezidento rinkimuose, V.Gaidys buvo skeptiškas.
„Nemanau, kad iš to kas nors gero išeitų. Jis pasiekė 50 proc. reitingą, tačiau bet kuriuo atveju jis yra Tėvynės sąjungos žmogus. Jeigu Tėvynės Sąjunga jo neremtų, galbūt kitaip būtų.
Bet prezidentui reikia būti kiek galima neutraliam. Gal dabar jis ir turi neutralumo įvaizdį, tačiau partinis žmogus nelabai turi šansų būti išrinktas“, – įvertino V.Gaidys.
Tarp populiariausių – nauji veidai
O šią savaitę du populiariausi šalies politikai įsivėlė į konfliktą dėl tankų pirkimo – G.Nausėda sukritikavo A.Anušauską išplepėjus riboto naudojimo informaciją.
V.Gaidys svarstė, kad jeigu šis konfliktas toliau vystysis ir augs, galėtų nukentėti abiejų politikų populiarumas.
„Vieniems rinkėjams gali suveikti argumentai, kad kažkas daroma ne taip, kitiems atrodytų, kad A.Anušauskas skriaudžiamas, todėl augtų jo populiarumas – turbūt tarp Tėvynės Sąjungos rinkėjų.
Tačiau toje Lietuvos dalyje, kuri toliau nuo Vilniaus, A.Anušausko populiarumas sumažėtų, nes kuo toliau nuo Vilniaus, tuo labiau G.Nausėda gerbiamas“, – pastebėjo sociologas.
Tarp populiariausių šalies politikų toliau išlieka socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė – liepą teigiamai V.Blinkevičiūtę įvertino 49 proc., gegužę – 49,3 proc. apklaustųjų.
Į ketvirtą geriausiai vertinamų politikų poziciją pakilo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis – palankiai jį įvertino 32 proc. (gegužę – 29,7 proc.) apklaustųjų.
Tuo metu į penktąją vietą šoktelėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas su 25,6 proc. (gegužę – 19,4 proc.) apklaustųjų. Net 6,2 proc. punktų šuolį V.Gaidys taip pat aiškintų NATO viršūnių susitikimu – sostinės meras buvo matomas, nemažai komunikavo apie atliktus darbus, gatvių remontą.
Sociologas pastebėjo, kad V.Benkunskas teigiamai vertinamas Vilniuje, taip pat, kaip Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigiamai vertinamas būtent tarp kauniečių.
Tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės vertinamas nuo gegužės praktiškai nepasikeitė – liepą ministrę pirmininkę teigiamai vertino 23,8 proc., gegužę – 22,2 proc. apklaustųjų.
