Ar iš atsargumo ir baimės prisišaukti bėdų, ar dėl kitų priežasčių, bet pirmąjį šių metų pusmetį parlamentarai tapo ne tokie išlaidūs kaip anksčiau.
Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbti naujausi duomenys, prie maksimalios parlamentinei veiklai skirtų išlaidų ribos šįkart buvo priartėję vos penki tautos išrinktieji.
Tradiciškai prie šių pinigų neprisilietė konservatoriai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Maksimali suma, kurią per pusmetį galėjo išleisti Seimo nariai, siekė 9 tūkst. 7 eurus. Daugiau nei 9 tūkst. išleido tik konservatoriai Justas Džiugelis ir Kazys Starkevičius, valstiečiai Dainius Gaižauskas ir Juozas Varžgalys, liberalas Jonas Varkalys. Pernai per tą patį laikotarpį parlamentarai galėjo išleisti kiek kuklesnes sumas – iki 7 tūkst. 971 euro. Tuomet beveik visą šią sumą buvo panaudoję pusė Seimo narių.
Tiesa, politikus netikėtai apsėdęs taupymas biudžetui nedavė didelės naudos. Per pusmetį parlamentinei veiklai jau spėta išleisti beveik 922 tūkst. eurų, o per tą patį laikotarpį pernai šios išlaidos siekė 895 tūkst. eurų.
Seime užfiksuota ir naujų rekordų. Šiemet buvo išleista dar neregėta suma gėlėms, o vieno parlamentaro kelionės pas rinkėjus irgi pretenduoja tapti auksinės.
Remontams – tūkstančiai
Vien per šią kadenciją mokesčių mokėtojai į nuolat gendantį Druskininkuose gyvenančio Zenono Streikaus automobilį BMW X5 jau investavo tiek lėšų, kad jų galėjo užtekti naujesnei mašinai.
Jotvingių rinkimų apygardoje išrinktas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys transporto priemonės eksploatacijai, techninei priežiūrai bei remontui vien šįmet nurodė išleidęs 7,6 tūkst. eurų.
Tai didžiausia transporto išlaidoms skirta suma tarp politikų, lenkianti net ir pajūryje gyvenančių ar Žemaitijoje į Seimą išrinktų parlamentarų išlaidas automobiliui.
Bet dūsaujantis Z.Streikus turi paaiškinimą: „Taip atsitiko, kad automobilis vienu metu sugriuvo. Net du rimti gedimai buvo. Jis nebe naujas, nuriedėjęs jau 320 tūkst. kilometrų. Matyt, jau atėjo jo laikas.“
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad jo dešimties metų visureigis nėra itin ekonomiškas, bet tokį jam sūnus išrinko dėl saugumo, mat tenka daug važinėti ir slidžiais keliais žiemą.
„Aš pats išgyvenu, kai jis genda, bet svarbu, kad neperžengiu išlaidų ribų“, – teisinosi Z.Streikus.
Dukart per savaitę į Druskininkus važinėjantis politikas sakė, kad džiaugtųsi turėdamas naujesnį automobilį, bet esą to neleidžia šeimos galimybės.
„Yra, kaip yra. Pirkome nenaują ir dar daužtą, kad būtų pigiau. Jei Seimo nariams būtų leista nuomotis automobilius, kaip anksčiau, būtų mažiau problemų“, – svarstė parlamentaras.
Politikė nešė džiaugsmą
Įvairiomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis įspūdingas išlaidas gėlėms teisino ir konservatorė Liuda Pociūnienė.
„Buvo ir laidotuvių, ir jubiliejų. Yra senų nusipelniusių žmonių, kuriuos norėjosi pagerbti ir padaryti džiaugsmą“, – aiškino politikė, kuri per praėjusį pusmetį iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų gėlėms skyrė 1,3 tūkst. eurų.
Antra pagal išlaidas gėlėms – liberalė Edita Rudelienė. Jos pirktos puokštės mokesčių mokėtojams atsiėjo 766 eurus. Pernai gėlėms politikė skyrė irgi nemažą sumą – beveik 1,7 tūkst. eurų.
Parlamentinei veiklai skirtų pinigų gėlėms negailėjo ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Beje, paaiškėjo, kad jas politikui tiekė jo sesuo. Žiniasklaidai jis aiškino čia nematąs nieko bloga – sesuo išmano, kaip gėles geriausiai supakuoti, be to, suteikia nuolaidų.
Patenkinta atlikusi misiją
Konservatorė Angelė Jakavonytė irgi nesigaili, kad pateko tarp rekordininkų paklojusi didžiausią sumą suvenyrams. Jiems Seimo narė per pusmetį išleido beveik 4,5 tūkst. eurų.
Politikė pasakojo suvenyrus pirkusi ir dalijusi lengva ranka.
„Šie metai paskelbti tremtinių ir politinių kalinių metais. Kadangi valstybė jiems pagerbti neskyrė lėšų, žmonės labai džiaugėsi sulaukę nors tokio dėmesio.
Buvau iki ašarų sugraudinta, kai seni žmonės savo ranka parašė padėkas, kad buvo pirmą kartą taip pagerbti. Galėjau tuos pinigus pravažinėti ar remontus darytis, bet paskyriau kilniai misijai ir nesigailiu“, – savo veikla didžiavosi buvusio Dzūkijos partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra.
A.Jakavonytė sakė, kad Seimo sandėlyje už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigyti suvenyrai buvę simboliniai – Nepriklausomybės Akto kopijos, saldainiai, užrašų knygelės bei rašikliai su Seimo simbolika.
Ar parlamentarė nesibaimino, kad brangiai kainavę niekučiai atsidurs tarp kitų dulkes kaupiančių daiktų?
„Idėja buvo, kad žmonės užrašytų savo atsiminimus tose užrašų knygelėse. Jau girdėjau, kad kai kas taip ir padarė. Jaučiau, kad tapsiu rekordininke, bet svarbiausia, kad tie žmonės sulaukė dėmesio“, – džiaugėsi A.Jakavonytė.
Biuras sostinėje – nepigus
Kai vieni parlamentarai suvenyrais ar gėlėmis lepina rinkėjus arba puoselėja savo automobilius, kiti suranda kitokių būdų, kaip išleisti parlamentinei veiklai skirtas lėšas.
Antai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis daugiausia išlaidų turėjo biurui. Per pirmąjį pusmetį parlamentaro biurui skirtų patalpų nuoma ir aptarnavimas rinkėjams atsiėjo beveik 3,2 tūkst. eurų.
„Lietuvos rytui“ su politiku susisiekti nepavyko kelias dienas, bet jo kolegos teigė, kad Medininkų rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Č.Olševskis patalpas biurui nuomojasi sostinėje – Lenkų kultūros namuose, o jų išlaikymas praėjusią žiemą esą atsiėjo nepigiai.
Tiesa, ir ankstesniais metais Č.Olševskio biuro nuomos išlaidos dažniausiai viršijo kitas šio politiko išlaidas, o patalpų nuoma kasmet brango: 2022 metais už nuomą teko pakloti 5,8 tūkst. eurų, 2021 metais – 4,3 tūkst. eurų, 2020 metais – 323 eurus.
