Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas, komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas, reaguodamas į D.Grybauskaitės vizitą Taivane, pareiškė, esą Gitanui Nausėdai krepšinį pasižiūrėti užtenka ir per televizorių.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius tokį prezidento vyriausiojo patarėjo pasisakymą vadina labai neatsakingu.
„Man labai gaila, kad Lietuvos Prezidentūroje patarėjai yra tokios nekompetencijos“, – portalui lrytas.lt komentavo M.Laurinavičius.
Apsilankė Taivane
Kaip pirmadienį paskelbė kadenciją baigusios prezidentės D.Grybauskaitės biuras, šiuo metu buvusi šalies vadovė su JAV ekspertų grupe – Atlanto tarybos (Atlantic Council) delegacija – lankosi Taivane.
Vizito metu numatyti susitikimai su Taivano prezidente T.Ing-wen, užsienio reikalų, gynybos, ekonomikos ir prekybos ministrais, gynybos ir verslo atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis.
Antradienį prezidentė Taipėjuje kartu su Taivano prezidente ir buvusiu Latvijos prezidentu Raimondu Vėjuoniu stebėjo Pasaulio vyrų krepšinio čempionato Lietuvos ir Latvijos rinktinių kontrolines rungtynes, kurios vyko čempionato varžybų Filipinuose išvakarėse.
Kinijos valdžia itin griežtai reaguoja į oficialius kitų valstybių atstovų apsilankymus Taivane, tiesa, šiuo metu kadenciją baigusi prezidentė D.Grybauskaitė formaliai Lietuvai neatstovauja.
Komunistinės Kinijos vadovybė Taivaną laiko Liaudies Respublikos dalimi ir prieštarauja oficialiems jos diplomatinių partnerių ir Taipėjaus vyriausybės kontaktams. Tačiau 23 mln. gyventojų turintis Taivanas jau seniai laiko save nepriklausomu.
Rusijos invazija į Ukrainą padidino baimę, kad Kinija gali jėga aneksuoti demokratinę salą. Įtampa dėl Taivano nebuvo tokia didelė nuo 1990 metų.
Praėjusių metų liepą Lietuvoje su delegacija apsilankė Taivano parlamento vadovas You Si-Kunas. Vizito metu jis susitiko su Seimo vadove V.Čmilyte-Nielsen. Nepaisant galimos Kinijos valdžios reakcijos, apie galimybę apsilankyti Taivane dar prieš metus yra užsiminusi ir pati V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės atstovas Lukas Kornelijus Vaičiakas nurodo, kad šių ketinimų parlamento vadovė neišsižada.
„Planai dėl Taivano nesikeičia, tačiau kol kas konkretesnės informacijos, kurią galėtume pateikti, nėra“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Čmilytės-Nielsen atstovas.
Prieš metus, reaguodamas į Lietuvos sprendimą priimti Taivano delegaciją, Pekinas pareiškė „griežtą protestą“ Lietuvai.
Be kita ko, Taivane jau ne kartą lankėsi Lietuvos parlamentarų delegacijos.
F.Jansonas: „Prezidentas krepšinį žiūri per televizorių“
Lietuvos ir Kinijos santykiai itin paaštrėjo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Šis žingsnis sukėlė Kinijos valdžios nepasitenkinimą – šalis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.
Prezidentas G.Nausėda sprendimą atstovybės pavadinime naudoti salos vardą yra pavadinęs klaida. Jis tvirtino, kad tokia pavadinimo formuluotė su juo nebuvo derinta.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio veiksmus šiuo klausimu kritikavęs G.Nausėda nėra užsiminęs, ar pats ketintų apsilankyti Taivane. Tačiau klausimo, ar šalies vadovas paseks D.Grybauskaitės pavyzdžiu, antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sulaukęs prezidento vyriausiasis patarėjas F.Jansonas atsakė sarkastiškai.
„Prezidentas krepšinį žiūri per televizorių“, – „Žinių radijuje“ atšovė prezidento atstovas.
Paklaustas, ar G.Nausėda nemato poreikio lankytis Taivane, F.Jansonas pakartojo: „Jam užtenka transliacijų per televiziją. Visi eisime dabar žiūrėti krepšinį su Latvija.“
Pasitikslinus, ar prezidento vyriausiasis patarėjas mano, kad D.Grybauskaitė Taivane lankosi tik dėl to, jog gyvai galėtų stebėti Lietuvos ir Latvijos rinktinių kontrolines rungtynes, jis atsakė nežinantis, bet taip esą „buvo pranešta“.
Žurnalistei pastebėjus, kad D.Grybauskaitės vizito tikslas galėjo būti susijęs su paramos Taivanui išreiškimu, F.Jansonas neatmetė tokios galimybės.
„Galbūt. Jeigu prezidentė turi poreikį stovėti su Taivanu, gali iš esmės stovėti su kuo nori. Jungtinėse Tautose yra daugiau nei 200 valstybių – gali būti su bet kuria. Šiuo atveju, manau, kad prezidentė pati renkasi su kuo būti ir kur nuvažiuoti“, – teigė jis.
M.Laurinavičius: visiška nekompetencija
Apžvalgininko M.Laurinavičiaus teigimu, kadenciją baigusios prezidentės D.Grybauskaitės vizitas Taivane – labai svarbus žingsnis.
„Klausimas, į kurį atsakymo aš nežinau, kiek tai yra išnaudojama Lietuvos politikai. Vienas dalykas yra nuvažiuoti prisijungus prie tarptautinės iniciatyvos, o kitas dalykas būtų, jei tai būtų suderinta Lietuvos politikos dalis. Dėl to šiek tiek abejočiau, kadangi Lietuva, deja, labai sėkmingai pradėjusi politiką Taivano atžvilgiu, vėliau sustojo ir pradėjo trypčioti vietoje.
Lietuva pati išsigando savo pačios šešėlio po to, ką padarė su Taivano atstovybės atidarymu, ir politinių santykių nusprendė nebeplėtoti, viską sutelkti į ekonominius santykius“, – portalui lrytas.lt aiškino apžvalgininkas.
Anot jo, net jei D.Grybauskaitės vizitas nebuvo koordinuotas, vis tiek Lietuvai jis yra labai naudingas dėl tolesnių santykių su Taivanu plėtojimo.
Visiškai kitaip M.Laurinavičius atsiliepė apie prezidento G.Nausėdos vyriausiojo patarėjo F.Jansono pasisakymus apie D.Grybauskaitės apsilankymą Taivane. Patarėjo žodžius jis apibūdino kaip visišką nekompetenciją.
„Negirdėjau to pasisakymo, bet, jeigu tai, ką jūs pasakėte, yra tiesa (aišku, tai skirta politiniam pasišpilkavimui), toks pareiškimas reiškia absoliučią politinę nekompetenciją. Man labai gaila, kad Lietuvos Prezidentūroje patarėjai yra tokios nekompetencijos.
Buvusių valstybių, vyriausybių vadovų vizitai į Taivaną yra labai rimtos politikos dalis. Tai yra tiesiog totalus žmogaus nesupratimas, kokiame pasaulyje mes gyvename, kaip yra daroma politika. Net jeigu jis supranta ir vis tiek taip šneka, reiškia, jis nesupranta, kaip reikia komunikuoti tokiais atvejais, kas yra tarptautinė politika“, – kritikavo apžvalgininkas.
Tačiau, kaip pabrėžė jis, tai nereiškia, kad pats G.Nausėda turėtų veržtis į Taivaną.
„Čia jau yra visai kiti dalykai. Šiuo metu pasakyti, kad prezidentas turėtų nuvykti į Taivaną ir ten kažką padaryti, būtų visiškai neatsakinga. Tarptautinė padėtis yra tokia, kad Lietuva viena to nuspręsti negalėtų. Tai yra susiję su Kinijos atsaku ne mums, o Kinijos atsaku pačiam Taivanui, JAV. Lietuvai priimti tokį sprendimą būtų visiškai neatsakinga“, – nurodė M.Laurinavičius.
Apžvalgininko teigimu, ką prezidentas iš savo pusės jau galėjo padaryti, tai susitikti su Lietuvoje pernai viešėjusiu Taivano parlamento pirmininku.
Nors dabar prezidentui vykti į Taivaną nederėtų, ateity M.Laurinavičius sveikintų tokį G.Nausėdos sprendimą.
„Aš manyčiau, kad po to, kai Kinija mums paskelbė tokį karą, ir mes, ačiū Dievui, susigadinome santykius su Kinija ir nuo jos visiškai nebepriklausome, jau galėtume imtis net ir tokių dalykų, nes čia jau būtų visiškai beprecedentis atvejis – nė vienas valstybės vadovas, einantis pareigas, nėra nuvykęs į Taivaną.
Šiuo atžvilgiu tai, ko gero, peržengtų ir Lietuvos su Kinija 1990 metais pasirašytą memorandumą, kuriame parašyta, kad Lietuva pripažįsta Taivaną kaip Kinijos dalį.
Tai yra visiškai nerealu, apie tai nėra, ką svarstyti, bet, kalbant perspektyvoje, Lietuva galėtų vystyti santykius su Taivanu net ir iki tokio lygio, kad kažkada ateityje prezidentas galėtų irgi nuvykti į Taivaną ir tai duotų milžiniškų dividendų.
Aišku, tai reikia daryti labai apgalvotai, derinantis su partneriais“, – svarstė apžvalgininkas.
Kol kas vykti į Taivaną, jo manymu, neturėtų ir premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau visai kitokia situacija dėl tai padaryti jau pasižadėjusios Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen.
„Čia ir yra didžiausias skirtumas, kad parlamento pirmininkės nuvykimas nebūtų joks precedentas, jau yra nuvykę kitų parlamentų pirmininkai. Nors tai irgi yra neeiliniai politikos įvykiai. To reikėtų“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
