Nepaisant to, J.Prigožinas atrodė neliečiamas – dalyvavo oficialiuose susitikimuose, skraidė į Baltarusiją ir į Afriką. Kokių saugumo garantijų turėjo J.Prigožinas ir kas galėjo pasikeisti?
Sulaukė J.Bideno įspėjimo
Netoli Maskvos sprogus J.Prigožino privačiam lėktuvui, žuvo šios, prieš du mėnesius nesėkminga maištą prieš V.Putino režimą surengusios samdinių grupuotės vadeiva ir dar 9 žmonės.
Tačiau šis įvykis pasėjo ir nemažai abejonių – ar tikrai J.Prigožinas buvo nužudytas, keliami klausimai ir dėl to, kaip J.Prigožinas galėjo elgtis taip neatsargiai ir skristi lėktuvu, kai visi tik ir kalbėjo apie būsimą V.Putino kerštą.
Net JAV prezidentas Joe Bidenas viešai buvo įspėjęs J.Prigožiną, pareikšdamas, kad šis turėtų būti atsargus valgydamas maistą.
Maištas – be pasekmių
Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius įsitikinęs, kad šioje istorijoje visi taškai dar nėra sudėti.
„Ši istorija, mano manymu, dar nepasibaigusi – juo labiau, kad buvo daug sakančių, jog J.Prigožinas neilgai išliks gyvas. Matyt, mažai kas nustebo.
Tačiau priminsiu kitą argumentą – buvo nemažai kalbančių, ir ne be pagrindo, kad J.Prigožinas yra neliečiamas.
Galima daryti prielaidą, kad jis turėjo sukaupęs įvairios kompromituojančios informacijos, gal buvo užvaldęs tam tikrus resursus, ypač Afrikoje“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo L.Linkevičius.
Anot diplomato, buvo nesunku patikėti, kad egzistuoja priežastys, dėl kurių jo negalima pašalinti.
„Prisiminkime – lygiai prieš du mėnesius, to maišto metu jis visą dieną laikė šalį už tam tikros vietos, numušė kelis lėktuvus ir po to mėgavosi laisve, rodėsi Afrikos sumite ir apskritai buvo priimtas Kremliuje kartu su kitais kovotojais.
Palyginkime su kitais, kaip V.Kara-Murza, kurie vien už aštrų žodį ir kritiką ketvirtį amžiaus buvo nuteisti kalėti. Matyt, J.Prigožinas turėjo priežasčių jaustis saugiai, nes galėjo turėti užnugarį arba kitų argumentų, kurie turėjo jį laikyti saugiu“, – svarstė diplomatas.
Jeigu pasitvirtintų prielaida, kad J.Prigožinas galėjo turėti kompromituojančios informacijos, tuomet belieka tik laukti, kada ji bus paskleista.
„Dar vienas variantas – galbūt tie, kurie organizavo šį „nelaimingą atsitikimą“, ir tikėjosi, kad ta informacija bus paskleista. Nepamirškime, kad sostų karai vyksta ir Kremliuje.
Viena vertus, galima daryti prielaidas, kad tai keršto akcija, nes yra daug teatrališkų elementų – lygiai du mėnesiai po maišto, įvykio vieta yra netoli V.Putino rezidencijos.
Tai lyg ir turėtų sutvirtinti pašlijusias V.Putino pozicijas Kremliuje, rodant, kad yra kieta ranka. Tačiau trumpam, tai laikinas momentas“, – įsitikinęs jis.
Kokios pasekmės laukia?
Diplomatas pastebėjo, kad J.Prigožinas turėjo tam tikros pagarbos Rusijoje – ne tik tarp „Wagner“ samdinių, tad šis įvykis gali turėti nenumatytą rezonansą pačioje visuomenėje.
„Tie režisieriai, kurie sukūrė visą šitą istoriją, dabar srėbs pasekmes, ir jos nebūtinai atitiks jų scenarijų.
Juo labiau, kad tie dalinai nuginkluoti „Wagner“ likučiai vakar supanikavo, visi veržiasi į Rusiją ir nesuprasi, kokiai misijai jie bus pasiruošę – ar keršto akcijai, ar išsigelbėjimo. Jie gali tikėtis represijų ir savo atžvilgiu“, – neatmetė L.Linkevičius.
Anot jo, likusiems „Wagner“ samdiniams gali įsijungti savisaugos instinktas, ir, kaip sužeistas žvėris, jeigu manys, kad į juos dabar bus nukreiptos represijos, jie gali sugalvoti pulti pirmi.
Todėl viltis, sužibusi su J.Prigožinu ir jo maištu, kad režimas pradėjo aižėti ir caras gali būti nuverstas, diplomato manymu, su J.Prigožino likvidavimu neprivalo užgesti.
„Ta viltis niekur neišnyko. J.Prigožinas parodė, kad tai gali įvykti. Šiuo žygiu į Maskvą jis parodė, kad ta sistema labai trapi, pagaliau, niekas jo negynė – nei ginklu, nei politiškai.
Nematėme jokių solidarumo demonstracijų, tos pačios „Vieningosios Rusijos“ palaikymo signalų. Vadovybė išsilakstė, prielaidos yra, kad ir pats V.Putinas kurį laiką kažkur dingo.
Todėl dabar rodyti tą tvirtumą, kurio nėra, bus labai sudėtinga“, – spėjo L.Linkevičius.
