Buvusios šalies vadovės kelionė, pozavimas su Lietuvos krepšinio rinktine ir Taivano prezidente Tsai Ing-wen prieš kamerų objektyvus pakurstė kalbas ne tik apie galimą rinkiminės kampanijos pradžią, bet ir tai, kokią žinią ji perdavė už uždarų durų ir ar ji buvo derinta su mūsų politikais.
Vizitas nederintas?
Į Taivaną savaitės pradžioje D.Grybauskaitė išvyko ne viena – ji ten keliavo kartu su aukšto rango JAV ekspertų grupe – Atlanto tarybos (Atlantic Council) delegacija. Ją sudarė buvęs JAV gynybos sekretorius Markas T.Esperis, buvęs Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų vadas atsargos admirolas Choi Yoon-hee, „Atlantic Council“ padalinių vadovai.
Vizito metu buvo numatyti susitikimai su Taivano prezidente, užsienio reikalų, gynybos, ekonomikos ir prekybos ministrais, gynybos ir verslo atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kokiomis temomis buvo diskutuota – neaišku. Apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, nors D.Grybauskaitės apsilankymas Taivane bet kokiu atveju Lietuvai yra naudingas, svarbu ir tai, ar jis buvo koordinuotas su šalies institucijomis ir išnaudotas Lietuvos politikos labui.
„Dėl to šiek tiek abejočiau, kadangi Lietuva, deja, labai sėkmingai pradėjusi politiką Taivano atžvilgiu, vėliau sustojo ir pradėjo trypčioti vietoje. Lietuva pati išsigando savo pačios šešėlio po to, ką padarė su Taivano atstovybės atidarymu, ir politinių santykių nusprendė nebeplėtoti, viską sutelkti į ekonominius santykius“, – portalui lrytas.lt aiškino apžvalgininkas.
Portalo lrytas.lt žiniomis, D.Grybauskaitė šio vizito nekoordinavo su už užsienio politiką atsakingais Lietuvos pareigūnais.
Kaip portalui lrytas.lt nurodė D.Grybauskaitės biuro atstovai, kadenciją baigusi prezidentė buvo pakviesta vadovauti Atlanto tarybos delegacijai vizito į Taivaną metu. Kokios temos buvo aptarinėjamos ir ar vizitas buvo derintas Lietuvoje, D.Grybauskaitės atstovai nedetalizavo.
Kinijos valdžia itin griežtai reaguoja į oficialius kitų valstybių atstovų apsilankymus Taivane, tiesa, šiuo metu kadenciją baigusi prezidentė formaliai Lietuvai neatstovauja.
„Prezidentė D.Grybauskaitė, kaip ir kiti kadenciją baigę valstybės vadovai, nėra veikiantys, t.y. pareigas einantys valstybės politikai, todėl jų vizitai yra laisvo asmeninio jų pasirinkimo, bet ne valstybės užsienio politikos sritis“, – taip buvusios šalies vadovės vizitą portalui lrytas.lt pakomentavo premjerės Ingridos Šimonytės atstovai.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis negailėjo gražių žodžių D.Grybauskaitei, pabrėždamas, kad savo tvirtu stuburu ji visuomet garsino Lietuvą.
„Prezidentė visuomet pasižymėjo tvirtu stuburu ir juo garsino Lietuvą. Malonu matyti, kad tai nekinta. Vakarų pasaulio lyderių vizitai Taivane – įprasta praktika. Prezidentės vizitą vertinu teigiamai ir Lietuvai jis yra naudingas dėl tolesnių ekonominių santykių su Taivanu plėtojimo.
Lietuvos aktyvumas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione yra pozityviai vertinamas mūsų partnerių. Šis ir panašūs vizitai prisideda prie mūsų Vyriausybės tikslo vykdyti žmogaus teises ir laisvę ginančią užsienio politiką“, – portalui lrytas.lt atsiųstame komentare pasisakė G.Landsbergis.
Komunistinės Kinijos vadovybė Taivaną laiko Liaudies Respublikos dalimi ir prieštarauja oficialiems jos diplomatinių partnerių ir Taipėjaus vyriausybės kontaktams. Tačiau 23 mln. gyventojų turintis Taivanas jau seniai laiko save nepriklausomu.
Rusijos invazija į Ukrainą padidino baimę, kad Kinija gali jėga aneksuoti demokratinę salą. Įtampa dėl Taivano nebuvo tokia didelė nuo 1990 metų.
Vyriausybė ir valdantieji aiškiai pasirinko demokratinio Taivano pusę, kai leido šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Toks beprecedentis atvejis užsitraukė didžiulę Kinijos valdžios rūstybę – šalis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.
Sulaukę kritikos net ir iš prezidento Gitano Nausėdos, valdantieji kiek stabtelėjo ir pastaruoju metu santykius su Taivanu vysto daugiau per ekonominę prizmę.
Nors Taivane jau ne kartą lankėsi mūsų parlamento delegacijos, jau daugiau nei metus į jį nuvykti žadanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kol kas šio žingsnio taip ir nežengė.
Kursto aistras dėl rinkimų
Kadenciją baigusios prezidentės išvyka atgaivino ir prigesusias kalbas, kad ji bandys sugrįžti į Simono Daukanto aikštės rūmus. Pastaruosius metus daugiau šešėlyje tūnanti D.Grybauskaitė nusprendė iš jo išlįsti.
Neseniai socialinius tinklus sprogdino jos nuotrauka su buvusiais politinės komandos nariais, kurią lydėjo prierašas: „Strategija sudėliota. Viskas paruošta. #2024.“
O šią savaitę internetą apskriejo vaizdai, kuriuose D.Grybauskaitė nuvykusi į Taivaną pozuoja su Lietuvos krepšinio rinktine, šioje saloje žaidusia kontrolines rungtynes su Latvija. Buvusi šalies vadovė apsilankė rinktinės rūbinėje, kur spaudė krepšininkams rankas, sušuko tradicinį šūkį „Mes už Lietuvą!“ ir rėžė kalbą.
„Pasakiau taivaniečiams, kad be krepšinio negaliu grįžti į Lietuvą, nes manęs ten tiesiog nepriims, jeigu neateisiu į varžybas. Turėjau apžiūrėti šiandien jų naują, vienintelį povandeninį laivą, kurį jie stato. Turėjau atsisakyti.
Labai tikiuosi, kad ne šiaip sau ir kad viskas jums bus gerai. Mačiau, kaip gerai atrodote. Tikrai jūsų visų pasiilgau“, – socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdo įraše kalbėjo D.Grybauskaitė.
Šimtams tūkstančių žiūrovų televizijos ekranuose ji pasirodė ir per pačias krepšinio rungtynes, kur su Taivano lydere fotografavosi su žaidėjais ir linksmai šypsojosi kameroms.
Ir po pirmojo karto, ir dabar D.Grybauskaitės atstovai tikino, kad ji prezidento rinkimuose dalyvauti tikrai neketina.
Tiesa, D.Grybauskaitei simpatizuojantys žmonės pasiduoti neketina – internete sparčiai plinta peticija, kuria buvusi šalies vadovė raginama dar kartą kandidatuoti rinkimuose.
Galimos stiprios konkurentės rinkimuose jau baiminasi ir Prezidentūra. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas, komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas, reaguodamas į D.Grybauskaitės vizitą, pareiškė, kad G.Nausėdai krepšinio rungtynes pasižiūrėti pakanka ir per televizorių.
Ž.Pavilionis: „Tie, kam reikia, viską žinojo“
Svarbiu politiniu žingsniu D.Grybauskaitės vizitą į Taivaną pavadinęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis svarstė, kad prezidentė pasielgė jai įprastu būdu – padarė tai, ko pradžioje niekas kitas nedarydavo, nors vėliau visi imdavo sekti jos pėdomis, kaip, pavyzdžiui, pavadindama Rusiją teroristine valstybe jau 2014 metais.
„Šis vizitas parodo, kad pasaulis vienijasi, kad šiandien mūsų nebeskiria geografiniai atstumai, jog šiandien mus vienija vertybės, kurios mus sujungia, kad ir kaip toli būtume“, – portalui lrytas.lt sakė Ž.Pavilionis.
URK pirmininkas įsitikinęs, kad D.Grybauskaitės kelionė į Taivaną – strateginis žingsnis toli į ateitį, todėl Seimo narys apgailestavo, kad dabartinio prezidento patarėjai yra įstrigę praeityje.
Vertindamas G.Nausėdos vyriausiojo patarėjo, komunikacijos grupės vadovo F.Jansono pareiškimą, kad „prezidentas krepšinį gali pažiūrėti ir namuose“, ir dėl to esą jam nėra reikalo vykti į Taivaną, Ž.Pavilionis prisiminė ilgametę F.Jansono karjerą leidinyje „Respublika“.
„Matau poną F.Jansoną įvairiais būdais bandant pritraukti Prezidentūrą iki „Respublikos“ lygio. Mane apėmė svetima gėda, kai perskaičiau tuos žodžius, supratęs, kad žmogus ne tik neturi moralinių vertybių, bet tiesiog neturi elementaraus žinojimo ir supratimo, kas vyksta šiame pasaulyje. Toks, matyt, yra „Respublikos“ stilius“, – įvertino Ž.Pavilionis.
Konservatorius teigė nematantis problemų dėl to, kad D.Grybauskaitė vizito į Taivaną klausimo nederino su Užsienio reikalų ministerija ar kitomis Lietuvos institucijomis.
„Esame laisva šalis, o laisvos šalies piliečiai gali labai ramiai keliauti į bet kokią kitą laisvą šalį. (...) Tie, kam reikia, viską žinojo – ir patys amerikiečiai. Jeigu amerikiečiai derino prezidentės vizitus – o amerikiečiai yra pagrindiniai NATO sąjungininkai, nuo kurių priklauso mūsų egzistencija – tai apsiraminkite, gerbiami jansonai – viskas bus tvarkoje“, – sakė Ž.Pavilionis.
Politikas taip pat ragino nedaryti „toli siekiančių išvadų“, kad vizitu į Taivaną, krepšinio rungtynių stebėjimu D.Grybauskaitė pradeda savo rinkiminę kampaniją.
„Mano paties Naujamiesčio skyriuje prezidentė yra įvardyta kaip viena iš galimų kandidatų, ji buvo siūlyta. Ir pats asmeniškai ją kažkada kalbinau, žinau, kad daug žmonių galvoja, jog ji būtų nuostabi šalies prezidentė, jeigu ji grįžtų.
Tačiau tai yra asmenybė, kuri priima sprendimus pati. Neseniai matėme pareiškimus šia tema – manau, tikrai palikime tai pačiai prezidentei“, – ragino Ž.Pavilionis.
Kinijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose – nė žodžio apie vizitą
Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) Kinijos tyrimų programos asocijuotasis ekspertas Raigirdas Boruta palygino, kaip į D.Grybauskaitės vizitą Taivane reagavo Kinija ir pats Taivanas.
Analitikas pastebėjo, kad Taivano vietinėje žiniasklaidoje buvo ne vienas straipsnis, kuriame aprašytas D.Grybauskaitės susitikimas su Taivano prezidente T.Ing-wen, politikių apsilankymas Lietuvos ir Latvijos rinktinių kontrolinėse krepšinio rungtynėse.
Taivano spaudoje nuskambėjo tokios antraštės: „Buvusi Lietuvos prezidentė: Taivaniečiai yra savo likimo kalviai“, „Atlanto tarybos delegaciją lydinti buvusi Lietuvos prezidentė: mes visi esame taivaniečiai“, „Buvusi Lietuvos prezidentė: kai kurios jėgos kelia grėsmę mažoms šalims, nes joms trūksta pasitikėjimo savimi“.
Tuo metu Kinijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, anot R.Borutos, D.Grybauskaitės vizitas Taivane iš viso nebuvo paminėtas.
„Taigi, Kinija į aukštas pareigas ėjusių užsienio politikų vizitus ypatingai nereaguoja, nes tai dažnai gali būti traktuojama kaip „privačios kelionės“. Pekinas tokią bendravimo su Taivanu formą laiko priimtina ir jai pernelyg neprieštarauja (žinoma, džiaugsmu tikrai netrykšta).
Santykių su Lietuva kontekste, Kinija jau ne kartą akcentavo, kad neoficialaus pobūdžio vizitai nepažeidžia 1991 m. diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Kinijos užmezgimo sutarties, kurioje pažymima, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir nepalaikyti oficialių kontaktų su Taivanu“, – aiškino analitikas.
Ir, nors žaibais Kinija nesisvaidė, višiskas šio vizito ignoravimas, anot R.Borutos, parodo, kad ypatingai padidėjęs užsienio dėmesys Taivanui verčia Pekiną kruopščiau atrinkinėti, ką vietinė auditorija turi žinoti, o ko ne.
„Juk, žvelgiant iš Kinijos perspektyvos, sunku būtų paaiškinti, kodėl „Taivano provincija“, lyginant su kitomis šalies provincijomis, sulaukia neproporcingai daug garbingų svečių iš užsienio vizitų ir dėmesio“, – įvertino jis.
